Tikroji infliacija
Neseniai per žinias išgirdau, kad š.m. kovo mėnesį prekių kainos dėl išaugusių degalų kainų išaugo 3%, o nuo praeitų metų kovo - 10%. Įdomu, kokiu būdu statistikai sugeba suskaičiuoti 2.7% metinę infliaciją, jei kainos per vieną mėnesį pakyla tiek, kiek pagal infliacijos lygį turėtų pakilti per metus 
Panašu, kad infliacijos skaičiavimo metodika priderinta taip, kad Lietuva dar turėtų šansą patenkinti ES reikalavimus kainų stabilumui (straipsnis dėl šių reikalavimų: monitoring.press.lt/Article_m.asp?Lang=L&ID=588497 ). Netenkindami šių reikalavimų, eurą matysime kaip savo ausis be veidrodžio 
. Būtų įdomu padiskutuoti, ką jūs manote šiuo klausimu. Andrius_S 
gmmm… speju kad ir ES prekiu kainos issaugo, tai kaip ju infliacija?
kas idomiausia vasari Lietuvoje mazmenines prekybos apyvarta padidejo 9 proc., palyginti su tuo paciu laikotarpiu pries metus. na is kur pas zmoniu pinigai.
ish uzsienio 
teorishkai infliacijos skaiciavimo mechanizmas yr gan bjaurus. yra lyginamos 100’tu (JAV atveju 1000’ciu produktu kainos ivairiose parduotuvese). yra sudaromas tikrinamu prekiu sarashiukas, nurodant ne tik tipa bet ir gamintoja, rushi (pvz VP shokoladas pienishkas) ir panashiai. tai va susumuoja visas tas kainas viena menesi… kita menesi… ir ziuri infliacija (kiek tas vagonas prekiu pabrango) tokio skaiciavimo problemos yr akivaizdzios: konkurencijos pilno poveikio nesijaucia. naujos prekes pradedamos vertinti labai ne ish karto i ta krepsheli ieina ne tik maisto kainos, bet ir buities prekes, rubai, bustas ir t.t. (kaip butu kainu shuolis nepaveike infliacijos man iki shiol mysle tiesa… buvo jav komisija sudaryta ishtirti kiek infliacija apskaiciuota atitinka esama. ishvados: apskaiciuota infliacija yra 0,5-1% didesne nei tikra 
o kad viena menesi didesne infliacija nei metine… cia nieko nuostabaus. vasara pas mus kaip taisykle buna defliacija be to shiemet yra numatoma 6% metine infliacija jei gerai pamenu
cia manyciau keli veiksniai itakos turejo: vartojimo paskolu labai palankios salygos (ir pastovus augimas) ir kylant ekonomikai… kas daba yr pas mus kyla vartojimas. nesvarbu kad dalis pajamu gaunama vokeliuose.
Kadaise aš irgi buvau sudaręs prekių, kurias aš perku, krepšelį (buvo atsižvelgta ir į kiekius bei sv. koeficientus) ir skaičiavau infliacijos indeksą savarankiškai … Tiesa, mano krepšelis nebuvo tiek stipriai diversifikuotas, lyginant su mires paminėtu, tačiau mano apskaičiuotoji infliacija visada būdavo didesnė už skelbiamą statistikų… Andrius_S
Na kaip kaip… Paprastai… Man irgi atrodo, kad norima šiek tiek pritempti iki euro. Pvz. imi butą kokioje nors Marijampolėje, kur jų kainos kinta mažai, dar kokioje Naujoje akmenėje ir dėl vaizdo labai labai brangų butą Vilniuje. Pirmose dvejose vietovėse tie butai nebrangs dėl paklausos nebuvimo, o Vilniuje labai brangus butas dėl labai riboto galimų pirkėjų skaičiaus taip pat nelabai brangs. Su paprastom prekėm galima irgi sužaisti taip, kad pabrangusias kompensuotų atpigusios. Čia gi statistika. Pasiimam ką reikia, kad gautūsi kas reikia.
Pateikiami neteisingi duomenys (turbūt remiantis VBS), o tada kuriamos neteisingos versijos. Tikiu, kad pas mus statistika nemanipuliuojama. Tikiu, kad ji ne viską atspindi ir suprantu, kad žmogui viena pabrangusi prekė subjektyviai yra svarbesnė už tris tiek pat atpigusias. omni.lt/?i$9359_16007$z_266882 Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, Lietuvoje kainos išaugo 0,5 procento. Per metus - kovą, palyginti su 2004-ųjų kovu, kainos Lietuvoje išaugo 3,2 proc., pranešė Statistikos departamentas. Sausį Lietuvoje buvo užfiksuota nulinė infliacija, vasarį kainos kilo 0.2 procento.
To vk_: Jei pats nebūčiau girdėjęs per žinias, irgi netikėčiau. Be kita ko, internete taip pat mačiau ir tokius duomenis, kokius pateikei tu. Todėl ir keliu diskusiją, dėl ko pateikiami tokie prieštaringi duomenys. Visai galimas dalykas, kad žurnalistai kartais ne visai teisingai interpretuoja statistikų pateikiamus skaičius ar terminus. Pvz., kartais straipsnyje yra nurodoma, kad kovo mėnesį infliacija sudarė x%. Vėliau iš konteksto paaiškėja, kad tai ne kovo mėnesio infliacija, o kainų pokytis, paimtas nuo praeitų metų kovo iki š.m. kovo. Arba, dar gražiau, kad tai - kovo mėn. infliacija, perskaičiuota į metų bazę: t.y. lygi maždaug konkretaus mėnesio (kovo) infliacijai, padaugintai iš x12… Taigi, yra pilna terpė maišačiai atsirasti .
Aš, būtent, tuo tikslu ir buvau pradėjęs skaičiuoti infliacijos indeksą pagal savo prekių krepšelį 
. Žinau, kad jei skaičiavimui imama skirtinga bazė (prekių krepšelis), tai ir rezultatai dažniausiai gaunami skirtingi. Tačiau, aš įvertinau tas prekes ir paslaugas, kurias perku ir naudoju pats savo realiame gyvenime. Aišku, kitam žmogui tas krepšelis jau nebetiktų - jam irgi reikėtų susidaryti individualų krepšelį. Andrius_S
Idomus tavo hobi, Anrius_S Subjektyvios infliacijos skaiciavimas… Siaip gal ir nieko zinoti savo vartojimo lygi ir lyginti ji su atlyginimu ir bendra situacija ekonomikoj…
Čia ne hobi … Tiesiog, gyvenant iš investicijų būtina skaičiuoti, kiek prarandu dėl infliacijos. Andrius_S
Andriau, kitaip sakant tavo alga/ar kitokios pajamos turi per metus padideti nemaziau nei infliacija (jei ji aisku padidejo)
Kitaip sakant, jis geriau iškart metams prisipirks duonos ir dešros 
, jei infliacija viršys jo investicijų pajamingumą.
o kur moralinis nusidevejimas? ir atsargu didinimas/pinigu uzsaldymas.
plius seseline ekonomika Nors tai labiau liecia NT rinka ir kt.
Šiaip, kai infliacija viršija investicijų grąžą, sakyčiau, jau yra katastrofa - investuotojas tokiu atveju “eina į minusą”. Kolkas su tokiu atveju realiai pats nesu susidūręs, tačiau, jei šiuo metu kas nors laiko trumpalaikius indėlius (ir ypač stambiausiuose bankuose), realiai išgyvena tokią situaciją. O infliacijos įtaką ir betkada gana svarbu įvertinti: tarkim, investicijų grąža 6%, o infliacija - 3%. Tuomet realiai uždirbama perpus mažiau, nei finansinėse ataskaitose matomi skaičiai… Andrius_S
Apie atsargų kaupimą perdaug negalvoju. Tiesiog, investuotojas (kaip ir bet kuris verslininkas) turi būti morališkai pasiruošęs tam tikrais laikotarpiais ir nuostolį apturėti. Dėl pinigų užšaldymo, tai tuo atveju, kai infliaciją viršija įprastines investicijas, geriausia “investicija” yra į tuos produktus ir prekes, kurios ir nulemia tokią didelę infliaciją. Tada neverta kalbėti apie kažkokį pinigų užšaldymą, nes jie kaip tik yra tuomet panaudojami efektyviausiai. Aišku, atsargas galima kaupti tik tomis prekėmis, kurios turi ilgą galiojimo terminą, o be to, reikia daugmaž įvertinti, kiek truks toks padidintos infliacijos laikotarpis, kad per jį būtų galima suspėti suvartoti tas sukauptąsias atsargas. Andrius_S
visur auga kainos status irgi isaugo 
