TIEMS KURIE UŽAUGO BE TĖVO

TIEMS KURIE UŽAUGO BE TĖVO

visada yra geresnis teiginys. bet tikrai geriau jokio, nei blogas

kai buvau mokykloje kazkaip aukletoja vis uzjausdavo mane, kad va vargsele neturi tecio ir pan. man tuo momentu buvo visiskai nesuprantama ko cia reikia gailetis manes. Turiu nuostabia mama, kuri daug demesio ir rupescio skyre man. Gal tokia pozicija mano leme tai, kad tevai isiskyre kai man buvo 1.5 metu. Taciau dabar kai jau reikia apie savo gyvenima galvoti siek tiek pajuntu, kad neturejau seimos modelio i kuri galeciau dabar orientuotis ir juo vadovautis. Pripratimas viska susitvarkyti savo jegomis ir galva. Bet mano pusbroliui kurio tevai skyresi kai jam buvo 7 metai, skyrybas isgyveno labai. Taip atsitiko, kad tevas grizo kai jam buvo 13 metu. Jis toks buvo laimingas, kad visiems is eiles ejo ir sake “tevelis sugrizo” ir dabar kai mintis kirba vel ta “teveli” iskraustyti, jis net negali pagalvoti apie toki dalyka. Nors ir pradejo gerti tevas, ziauriai apibara ar net kartais stukteli, taciau sunaus akyse jis didziulis autoritetas. Jis pasiruoses kenteti kad tik turetu bent ta savoka “tetis” Panasu kad pusbrolis su mama rudeni isvaziuoja i Liuksemburga metams, tai jau dabar jis traumuotas kas bus kai gris i Lietuva ar dar bus jo tetis, nesvarbu koks jis bebutu. Gaila man jo Nustebęs