Tevu elgesys

Tevu elgesys

tai jau teip tau ten niezti, kad net su tevais nebenori pabut ??? Cha cha

tik sulaukus 18metu gal nereiketu taip imti ir begti nuo tevu…ziurint koks vaikas istikruju ir kokie tevai…ne visi jau taip 18metu labai jau subrende tampa… galu gale tevai gal per daug pasikarsciuoja retkarciais ir pasako per daug neatsargius zodzius "jei musu neklausai tai mazdaug daryk ka nori"…bet anaiptol jei gal tik pasikarsciave taip pasake…jaunas zmogutis, kur jam begt kazkur kitur gyvent? lai pasidziaugia savo jaunyste,laisve ir svajonemis. buiti ant peciu spes uzsikrauti…manau kartais tevukai paprasciausiai buna isvedami is kantrybes del nepaklusniu savo vaiku ir pernelyg ju didelio noro irodyti jog gali buti uz save atsakingiŠypsena

Nu man patiktu, kad mane daba kas isguitu is namuCha cha
O is esmes, manau, kad tevai taviskiu labai nepasitiki, del to bando tave aukleti. O kadangi nesiduodi, mano, kad po tokiu veiksmu - atsikvosesi.
Tiesiog tokie auklejimo metodai. IR sunku ka nors cia pakeisti. Is esmes viskas priklauso nuo taves, ir nuo tavo vaikino. Galima sakyti, jum abiem cia isbandymasNekaltas
Sekmes.

buvo buvo ir man taip … kai buvau 2-3 kurse… buvau susidejusi su tokiu berniuku … nu man jis buvo geras, ale lodarius nerealus. Man tai akys tik meile mateMyliu o tevai mate viska blaiviom akim… oi kaip as ji gyniau ir sakojausi… ir kai pasake, kad galiu eiti pas ji ir gyventi ir mano islaikymas nutruks, tai ta pati vakara susikroviau manta ir isvaziavau su juo i Kauna… ale po savaites jau tevai skambino ir klause ar turiu pinigu ir kiek atsiusti Nekaltas…o kai jis pasipirso man prie tevu akiu ( nu mazdaug paklause ar jie mane jam atiduos) tai tevai pasake, kad cia mano gyvenimas ir kad as pati turiu nuspresti ka man daryti… Va tada jie pasielge teisingiausiai. Atsisedau apgalvojau viska ir po savaites pasakiau, kad nenoriu uz jo teketi…( po 3.5m draugystes)

Aha kai man 16 buvo as ir toki baisuokleli taip buvau isimylejus, kad siaubas! Tevai viena karta isvare ji is namu, tai as ir daiktus kroviausi Cha cha aciu dievui jie buvo teisus, nes blaivia galva nemasciau tada. Bet jei blaiviai destai pagrindines geras-blogas savybes (ne girtuoklis, ne vagis, ne palaidunas, mergisius ir t.t.) ir tokio lygio blogu nera, be to is visu aplinkiniu vien tik tevams nepatinka ir vaikinas tikrai padorus, turintis draugu ir artimu zmoniu padoriu - tada ne kas. O kartais aisku ir is baisios aplinkos geras zmogus buna - visaip buna, tik pati realiai ziurek, ne prunkstaudama "as zinau ko noriu" - neleisk uzsiblokuoti galvytei ir priekaistauti vien kad laimeti.

Na, pirmu reikalu, atsakymas būtų "nepritarčiau". Bet mano pritarimas ar nepritarimas mažai ką reiškia kalbant apie tai, kaip pats pasielgčiau, kai mano, šiuo atveju hipotetinė, dukra patektų į tokią situaciją. Tėvams, norime mes ar nenorime, pilnametystė yra jokia riba elgtis su vaikais kaip su suaugusiais. Ir ačiū dievui, nes tuomet draugiškai visi mokėtume už savo universitetus ir mašinas iš savo McDonaldo algos Cha cha
Tavo situacijoje aš nenoriu labai pulti į guodimą, nes įtariu antagonizmo atvejį, kai abi pusės gali būti neteisios, tačiau kreipiasi tik viena, sėkmingai nutylėdama visus argumentus, kurie jai būtų nepatogūs. Objektyvumo dėlei geriau žiūrėkime į dažnai pasitaikančias situacijas.
Dažniausiai tėvai elgiasi taip, kaip aprašyta, dėl gilaus įsišaknijusio poreikio ginti vaiką nuo pavojų, netgi menamų. Kaip su vaikais, paaugliais, taip ir su suaugusiais tai veda į interesų konfliktus, bet taip atsitinka kone kas antroje šeimoje, ir abiejų pusių tikslas - apeiti aštrius kampus, kurie neleidžia dviem pusėms susitarti. Konfrontacinė pozicija čia yra lengviausia, tačiau mažiausiai padedanti.

Kartais konfliktus galima išspręsti "priverčiant" antrą pusę atsistoti mintyse į jūsų vietą. Jeigu pasiseks, priešininkas pradės mąstyti argumentais, o ne emocijomis. Tam tikslui užduodami specialiai pritraukiantys klausimai, pvz.: "ką aš ir mano vaikinas turėtume padaryti, kad jūsų būtumėt laimingi?", "kiek man turės būti metų, kad galėčiau daryti tokio svarbumo sprendimą?", "o kaip jūs bendraudavote su vaikinais/merginomis savo jaunystėje?", galiausiai, "kaip pasiūlytum man išeiti iš šios situacijos ir nesusipykti su vaikinu?".

Bet kuriuo atveju lieka atviro maišto variantas kaip galimybė. Tačiau dažniausiai jei taip atsitinka, šeimos kartais nesigalba metais ir dešimtmečiais. Būtų negerai, jei taip atsitiktų, ypač dėl nereikšmingos priežasties.