Tas saldus keršto jausmas: ar
Sveiki, nors esu čia naujokė, daugelis iš Jūsų man jau senai pažįstami
Šiaip šį klubą lankau gal ~5 mėn. Na, ir su savo įstojimu apibendrinsiu: nemažai temų, kurios vienaip ar kitaip siejamos su blogu
ar
elgesiu…Iškart pasiūloma ar svarstomos keršto idėjos savo ex…Idomu - ka tai duoda: nusiraminima ant dusios, kad ir jai/jam skaudes? Ar verčiau nusispjauti per petį, padaryt atitinkamas išvadas ir nenuodyt sau gyvenimo?
,Spardyk artima’ - normalaus litwino busena.
niekas negali but pamirsta
Jo geras senbuvis dingęs žino atsakymą. Teisingą turiu galvoj
visada kerstas
ja nezlapamiatnaja - kak zdelaju zlo, zabyvaju
alio pupa …o tu liekna ? …
kershto jausmas - kaip ir visi jausmai, tik apgaule, smegenu chemija… kershtas - tai ish anksto apgalvotu ir tiksliai suplanuotu veiksmu visuma. jausmai ir apgalvota veikla neturi nieko bendro.
Jooo, gerai pazystu litwinus, nors pats nelitwinas .
litwakas? kaip ir ash?
Ruporas rašė: kershto jausmas - kaip ir visi jausmai, tik apgaule, smegenu chemija… kershtas - tai ish anksto apgalvotu ir tiksliai suplanuotu veiksmu visuma. jausmai ir apgalvota veikla neturi nieko bendro. taip tai suplanuoti veiksmai…bet juos planuojant tenka gaisti laika, eikvoti savo teigiama energija, zodziu, neigiamos emocijos…Ypac kai galvojama, as tai darau tam, kad tu pasigailetum…
Ar ne kur kas paprasciau tiesiog viska pamirst,uzversti ta puslapi ir nebesileist apgaudinejamu? Tiesiog noriu pasakyti: ar verta planuojant kersta, griebtis tokiu dalyku
As tai bent jau nesu kerstinga butybe…bet man nieks ir nera kazin ko prikrete
Rydvinai -
, kaip nendre…Ir ka? Seni bajeriai
ne bajeriai o paprastas orientacinis klausimas…davai tada draugaukim jei nemeluoji ? …
jie sako, kad pirmiausia buvo žodis. x. šiuo atveju pirmiausia būna sprendimas. “taip, aš to noriu”. “aš noriu, kad jie kentėtų”. ne todėl, kad jie (jis, ji) padarė man kažką blogo praeityje, o tiesiog todėl, kad aš taip noriu. vargu ar tu atsimeni tai, kas buvo su tavim, kai pamatai, ką padarei kitam. o idealiam variantui esant - ką jis (ji, jie) sau padarė patys. “už ką” - jau nesvarbu. svarbu žinoti, kad tai padarei tu. apgalvotas kerštas niekada nebūna akivaizdus ir emocingas, tai jau greičiau lengvas vieno domino kauliuko postūmis, kuriam keliaujant ratais sugriūva visa piramidė. kiekvienas jausmas pavojingas tau tik tiek, kiek jis tave paglemžia ir užvaldo. ir “kiekvienas geras darbas nelieka nenubaustas”. mano mėgstamiausia mintis.
Vaje, kaip as nesusipratau Paprastas orientacinis klausimas skamba labai jau panasiai kaip paprastas orientacinis sportas…Anyway, as nusiteikus labai draugiskai
, bet nenukrypkim nuo temos…Ar kerstingas esate?
praeitis/ne praeitis, taciau dazniausiai blogus dalykus pamirsti daug sunkiau nei gerus, tad del to taip dauguma zmoniu ir elgiasi, kad palengvinti sau skausma.siandien as noreciau isplesti plakancia Jo sirdi ir suvalgyti dar konvulsiskai beplakanti ta mesos gabala, apsilaizyti kruvinas lupas su pasimegavimu nuryti paskutini suru laseli.taciau kerstaudami dazniausiai nusizeminami tik patys, parodome kad mum skauda, kad leidome kazkam pasiekti savo, kad kazkas yra pranasesnis uz mus.nx.
Ruporo mintis: “kiekvienas geras darbas nelieka nenubaustas”. As galiu prideti : veiksmas lygus atoveiksmiui…Arba kaip pasiklosi, taip issimiegosi…bet gyvenimas per trumpas visokias “zapadlo” kitiems daryti…
bet vistiek kartais darome pagauti nevilties akimirkos.
Cikita rase: “taciau kerstaudami dazniausiai nusizeminami tik patys, parodome kad mum skauda, kad leidome kazkam pasiekti savo, kad kazkas yra pranasesnis uz mus.nx.”
Taip. per gyvenima geriau eit aukstai iskelus galva.Ir nesizeminti.
kas teisybe tas ne melas.bet kaip as visad sakau, emocijos zmogu padaro silpnu.bet geriau as ir toliau mintyse matysiu smingancias adatas jam po nagais nei padarysiu ka viesai ir parodysiu kad man skauda