Na tikriausia čia galėtu pasisakyti vyrukai, kuriems teko, jaučia, kad teks ar tiesiog turi savo nuomonę šiuo klausimu.
Kiek man yra tekę pačiam patirti, girdėti iš draugų - sužadėtuvės - turbo, kažkas pasakiško, maloniausias gyvenimo įvykis ir t.t.
Tačiau kaip vyrukai jaučiasi, kai ima suprasti, kad nori nenori, bet jų antroji pusė pradeda mėtyti namiokus link to? Ar neatsiranda vidinis stabdis, kuris tarsi sako, velnias, bet aš dar jaunas, man tiek prieš akis, dar tiek gerų tūsų galiu apturėt, tiek merginų gražių aplink …
Kyla didysis klausimas, o ar aš to noriu … ar reikėtų …
Na galima ir taip sakyti … vis tiek prieš vestuves ateina metas pirštis Ir kai ne patys vyrukai tai supranta, o tai bando jiems padėti padaryti merginos (savais metodais) Kokios reakcijos tada kyla? Priešiškumas, noras spjaut į tai, ar labai maloniai priimamas namiokas be jokui vidinių abejonių ir t.t.t.t.
Nu, jeigu pradetu galvot,kad per jaunas ir t.t., spjauciau ir pabegciau. Ner cia ko naudojas-buk prie sono, buk istikima t.t., o iformint visa tai bijo…
Aisku kazkiek sunerimsti, kai jauti namiokus…tik zinau, kad kai jau nelieka tu "baimiu" tai tada ir laikas…naturaliai pradeda persitvarkyti mastymas . o abejones visada islieka jei ne aklai .
Paskutini karta jau buvau pradejes rimtai mastyti, tik, kad "terminas" buvo nustatytas iki Kaledu . Tai dar spejau suprast, kad "ne tuda papal" . Siaip tai baimes praeina tuo greiciau kuo labiau tau tinkama zmogu randi… Svarbu nepaskubeti ir leisti laikui ir jausmams padaryti savo darba …arba nepadaryti