Susidomejimas shunim
kai nusipirkom shuni- vokieciu avigani- pas mus i namus pradejo tabunais traukti vaikai
: is pradziu jie norejo paziureti i shuni, veliau noredavo uzeiti paglostyti, o dabar ateina mergaites ir klausia ar gali ji pavedzioti
as nieko pries isleisti savo Cezari su jomis, taciau abejoju ar jos ji islaikytu, ir nemanau kad jis ju klausytu (jis jau virs 35 kg sveria). taigi nesinori nuvilti mergaiciu… ir suns nenoriu joms patiket, tai priejau isvados: kita savaite jas pasiimsiu su savim i shunu aikstele, tegu tenai vedzioja shuniukus kiek nori.
tai va, norejau pasidomet, ar pas jus panasiai buvo, kai isigijot shuniuka
ar kaimynai domejosi jusu shunimi
As ir turiu vokieti, tai kaimynu vaikai domejosi kai vaiksciodavom lauke, bet i namus neidavo 
To dar betruko… Savo suns kitiems pasaliniams neleidziu nei vedzioti, nei mokinti ar tuo labiau nurodineti jam Beto, vaikai gal jo ir neislaikytu, nors ziurint koks suniuko charakteris 
Labai idomi situacija 
Mane tai jauciu uznervintu.
mano sunu nieks nevedzioja, kartais mama. niekam neduodu, nes nesamones daro.
Ko taip piktai ? 
nors ir as pati neduodu,kai sirgau,drauge isvede,bet ir tai pro langa ziurejau 
bet jei ka,tai mamai patikiu,daugiau niekam bet zinau tokiu atveju, kai vaikai ateina pasidziaugt suniuku net i namus, ar papraso pavedziot (as ir pati prsydavau ir vedziodavau 
tik aisku maziukus…
)
na mano suniuku domisi vaikai,kai isvedu i lauka.kitiems vedzioti neduodu,nebent prie mano akiu 
Nu cia tai jau virs visko
Isileist vaikus namo,kad paglostyt suniKai nusipirkau savaji,tai vieninteliai vaikai uzeje namo jo paglostyt buvo mano klasiokas ir jo brolis (jie dar ir mano kaimynai).Viskas,kitiems kieme leisdavau truputi,bet ir tai nuvaikydavau,nes nesamone vedziot kai uzpuola tuntas vaikuGerai kad mano suo nemegsta kai ji glosto ir pats neprisileidzia tu vaiku…
nu mano suns tai niekas nevedzioja (aisku iskyrsu mane), niekam neleidziu… mano suo yra mano , o ne vaiku is kiemo… be to kai kokie vaikisciai vedziotu tai ir nuvedziotu ta suni…wat
PAs mane gavosi labai įdomi situacija su šunimi. Kol buvo visai mažas - leisdavau vaikams pasidžiaugti, paglostyti. Kai šunis suaugo, kažkaip pradėjau drausti vaikams lysti prie jo (maža kas jam susirodys), bet tuyo metu bobos pradėjo kelti triukšmą, kad mano šuo kovinis, kad pastoviai urzgia, yra pavojinas ir t.t. Tas urzgimas iš tikro yra tik jo kvėpavimas… Ir vaikai pradėjo kreivai žiūrėti. Ir gavau patarimą iš protingo žmogaus, kad susidraugavus su kiemo vaikais, ir bobulytės turėtų nurimti. Taigi ėmiausi žygių ir šuo dabar laiptinės vaikų numylėtinis ir bobos apakę žiūri, kaip jie vienas kitu džiaugiasi. Vaikams paaiškinau, kodėl mano šuo taip kvėpuoja, tai teko girdėti kai toks, neseniai kalbėti pradėjęs, vaikas aiškina mamai, kodėl mano šuo taip šnopuoja. O dabar ramiau ir pro vaikus praeiti - nes žinau, kad šuo juos puikiai pažįsta ir noriai leidžiasi glostomas (anksčiau vaikai mėgdavo staigai paliesti šunį einant pro šalį, tai būdavo baisu, kad šuniui kas nesusivaidentų ir negriebtų už rankos dantimis). Bet vedžioti tai niekada neleisiu, nes šuo nors ir mažas, bet jėgos įgauna pakankamai, kai pamato kitą šunį ar katę.
mano drauges bijodavo tuomet pas mane eiti, nes joms mano vokieciu aviganis atrode labai piktas, bet taip nebuvo , o veliau, kai apsiprato, tai tiesiog mielai man palaikydavo kompanija vedziojan
Ne, nebuvo jokio susidomejimo, jokio prasymo vedzioti ar glostyti. Pas mus seimos suo, nelabai megsta kaimynus, nieks nelenda
Nu i namus neeina Bet kieme tai bishki uzhknisa vaikuchiai Bet ir daugelis suaugusiu ne mazhiau
viskas chici vaikai jų nebijo (na tik dvi mažametės dvynukės, bet dėl to jų mama visiškai ramiai reguoja), kaimynai irgi laisvai jį glosto, nusiskundimų dėl netinkamo laikymo ar vedžiojimo irgi nėra (o vienas šuo visame name). o vedžioti tai kolkas norinčių nėra, bet ir neduočiau, nes žinau, kaip jis elgiasi, kai mama jį išveda, tai su svetimu sapsiem gerai jam būtų
Prase vaikai kad duociau pavedziot, bet as jiems isaiskinau, kad svetimiems negalima duot sunio vedziot jei nenori kad dresura susigadintu tai nebepraso, o kieme, kai pati vedzioju, leidziu padukti, paglostyti.
mano šuo klauso tik manes, todėl iš šeimos tik man tenka jį išvest.
aš tai visiems sakau, kad maniškis kandžiojasi, o ypač mėgsta
vaikus, tai niekas prie jo nelenda, niekam jo nereikia ir tuo labiau niekas neina pas mane namo jo glostyt
aš tai atvirkščiai,jei pamatau, kad vaikas vijo ar tėvai gazdina, prieinu ir siūlau paglostyi.per daug jau pas mus baimės ir neapykantos šunims.
Man irgi taip nutikdavo ir mano suniui tai labai patikdavo!
kaip sakoma apsvaigdavo nuo kruvas mano draugu aplink ja!!
Kaip teisingai elgiesi. Daznai buna, kad tevai patys prigasdina savo vaikus ir tie po to bijo sunu. O kai vaikas klykia is baimes tada tevai uzsipuola sunu seimininkus. As kai isgirstu, kad tevai sako vaikui kad suniukas ikas visada pasakau "Sitas suniukas isaukletas ir niekada be reikalo nekanda. Jei nori gali paglostyt". Tik skriaust niekam neleidziu. Ir savo kvartale vaikstau su savo mergom be pavadeliu ir niekas neklykia kad pririsciau. Jau ir mamytes su mazais vaikuciais mane pamate viena kitai pasako "Cia isaukleti sunys. Situ bijot nereikia". Kaip malonu tai girdeti.