Spontaniškos vestuvės
Ką manote apie tai?
Ar jausmams reikia laiko? [tarkim vestuvės po 1-2-3 mėn. po pažinties]
O gal "pamačiau-įsimylėjau-nepaleisiu"?
Kiek jums patiems reikėjo laiko iki apsisprendimo?
Na stebuklų žinoma gyvenime būna, bet visgi taip skubėti neverta, nes jei tai tikrai tas žmogus, tai jis niekur nedings ir po tų kelių mėnesių, o jei vis dėlto ne ?
Mes su vyru iki vestuvių draugavom 2,5 metų ir apie pusmetį iki jų kartu gyvenom.
Netikiu kad taip greitai galima įsimylėti, tai tik susižavėjimas, tuoktis reikia kai žmogų labai gerai pažįsti ir ištikrųjų reiktų kartu pagyventi bent metelius, nes pradėjus bendrą gyvenima atsiskleidžia daug tau nežinomų žmogaus bruožų. Santuoka mano manymu labai rimtas reikalas
iš tikro reikia pažinti žmogų…per kelis mėnesius neįmanoma tiek pažint žmogaus…mūsų tikrieji santykiai ir požiūris vienas į kitą ir gyvenimą atsiskleidė po 2metų draugystės…baigėsi blogai…
atsivėrė akys ir pamačiau kad tai ne tas žmogus kurį pamilau…todėl santuoka po trumpos draugystės aš netikiu…
Nemanau, kad verta skubeti. Nors niekada nezinai. Ne veltui sakoma, kad vedybos - tai loterija, nezinai kada islosi, o kada pralosi… Ir ilgai pradraugavusios poros iki vestuviu issiskiria… Tai kad bendro recepto cia nebus.
As irgi noriu tiketi, kad laiko reikia…
Taciau turiu labai gera pvz. Mano sesuo su savo vaikinu draugavo apie 4 metus (meile), viskas buvo labai rimta, bet. Reikejo tik 1 karta nueiti i drauges gimtadieni, kur sutiko JI. Ir mintyse pasake "JIS bus mano" . Meile is pirmo zvilgsnio 
Jie dabar 2 metus susituoke, turi mazyte dukryte ir labai labai laimingi 
visada būna išimčių…mano vienas draugas irgi turėjo panų kiek tik norėjo,bet sutiko vieną ir pasakė-ji bus mano…kaip po to man aškino,tiesiog pajuto kad tai ji…jau greit turėtų apsivest…draugauja irgi vos kelis mėnesius…
mes draugavom ~1,5 menesio ale tai istisaom parom buwom kartu ( a ne tik savaitgaliais) ir nunesem pareiskimus. kadangi tai buwo pries kaledas, norejom vasaros, tai ir susitokem po pusmecio, vasara. 6 metai kartu
Nepasakyciau kad musu apsisprendimas buwo spontaniskas…
ale…
tas menesio draugavimas kitam draugavimui nelygu… mes parom buwom kartu (mokemes kartu, visa laisva laika kartu leidom)… o kiti susitikineja karta i savaite…
graziai taip nuskambejo
Mano sesei irgi taip pat buvo…Jie sake iki paryciu prie zidinio sededavo ir pasakodavo vienas kitam ivairias istorijas…
is tikruju, pajusti reikia is pirmo zvilgsnio…
as bent galvoju, kad reikia greicio tik todel, kad jauti baimes jausma, jog gali prarasti zmogu amziams, daugiau nesutikti…
Jei jauti baimę, tai ir prarasi, nes visada įvyksta tai, ko bijai ir joks greitis čia nepadės, nes santuoka tai ne slėptuvė, ne kalėjimas ir ji negarantuoja , kad išvengsi paradimų.
Buna situaciju, kad reikia pabuti atskirai, susivokti savo jausmuose. Per ta laikiną išsiskyrimą gali daug kas paaiškėti. Ir jeigu tarkim supranti, kad REIKIA to žmogaus, tai ir turi skubėti, kad neprarastum. Žinoma, ir kita pusė privalo jausti tą patį.
Pazistu savo zmogu du menesius. an sio laiko uzteko suprasti kad noriu su juo praleisti visa gyvenima.
Nepaleisk laimes
Cia jau kaip kam pasiseka. Turiu du pvz. padraugavo pora 2 menesius ir nunese pareiskimus, na tai dar 6 men iki vestuviu reikejo laukti, bet laimingai susituoke ir jau metai kaip gyvena laimingai jau 2 metus, o kitai porelei liudniau baiges… pareiskimus nunese, pradejo gyventi ir po keliu menesiu isiskyre… Cia kaip ir loterija. As pati po 2 menesiu norejau tuoktis, gerai kad to nepadariau, nes kai pazinau ta zmogu, tai turejau dar daugiau kaip 1.5 metu apsislifuoti… o dabar jau viskas normoj bet paciai pradziai butu buves per didelis sokas, pamatyti, kad tas princas turi ir erzinanciu iprociu 
taigis, sekmes 
Shiaip, pvz. Turkijoj tai su mergina turi booti bendraves minimum puse metu tam, kad susituoktum - kitaip mergina rizikuoja tuo, jog jos ishsizhades sheima, mat tai ish shalies atrodo labai nepatikima, neprestizhishka
Ta prasme, tokia kaip ir nerashyta taisykle…
Tikiu, kad panashiai ir kitose islamishkose shalyse - principe, tai nera labai paslanku, bet vis delto… Mano manymu shitaip rizikuojant galima tikrai papult y beda - pradedant didzhiule geda, sutrypta savigarba ir prarastu turtu ir baigiant kraupesnem pasekmem…
Ir nereikia shitokiais klausimais prisiminti banaliu posakiu apie rizikas ir shampanus, gerai?
Nagi syki ir mane buvo tokia meile aplankius. Ikrito zmogus i 
nuo pirmo pazvelgimo.
Ir taip iklimpau, kad nors 
.
Bet abu isdegem, o greiciau neleidom tai aistrai isdegti ligi galo. Sunaikinau as ja - o kartu ir dalele saves.
Susipazhinom internete
Kita diena susitikom.
Po menesio pradejom gyventi kartu.
Dar po 3 menesiu susituokem.
Jau 7ti metai kartu. 2 mazhos dukrytes.Ash laiminga.
Nesigailiu nei vieno savo zhingsnio. Manau, kad jis - mano gyvenimo zhmogus. Ar visa tai spontanishka? Nezhinau. Tiesiog likimas.
3 menesiu , bet is tokio greito apsiprendimo nieko gero