Šiek tiek juokelių apie draudimą
Eidamas keliu, žmogus pamato piemenį, ganantį didelę avių bandą. Žmogelis sako piemeniui: "Lažinamės iš 100 dolerių prieš tavo avį, kad aš pasakysiu tikslų tavo avių skaičių."
Piemuo pagalvoja – jo banda gana didelė, taigi sutinka su lažybomis.
"973" sako žmogelis.
Piemuo nustemba, nes būtent tiek avių ir yra jų bandoje. "Gerai, aš laikausi savo žodžio, gali pasiimti gyvulį."
Žmogelis vieną pasiima ir ruošiasi eiti.
"Palauk," sušunka piemuo, "duok man šansą atsilošti. Kertam iš dar vienos avies, kad aš atspėsiu, kuo tu vertiesi."
Žmogelis sutinka.
"Tu esi draudimo kompanijos aktuarijus," sako jam piemuo.
"Nuostabu, bet kaip tu tai atspėjai?"
"Na," sako piemuo, "padėk mano šunį, tada pasakysiu."
Ponas Smitas buvo nuvežtas į slaugos ligoninę, kur jam buvo atlikta skubi širdies operacija. Operacija pavyko gerai, ir, vos atgavęs sąmonę, ligonis prie savo lovos pamatė besėdinčią ir jo prabundant laukiančią gailestingąją seserį.
"Pone Smitai, jūs tikrai pasveiksite," tarė vienuolė, švelniai glostydama jo ranką. "Tačiau mums būtina žinoti, kokiu būdu ketinate sumokėti už buvimą čia. Ar jūs apsidraudęs?"
"Ne," kimiai sušnabždėjo vyriškis.
"Tuomet gal galite sumokėti grynais?" toliau teiravosi vienuolė.
"Bijau, kad ne, Sese."
"Na, tai gal turite kokių artimų giminaičių?" vienuolė nenustojo klausinėjusi.
"Tik seserį New Meksike," prisipažino jis. "Bet ji tėra kukli senmergė vienuolė."
"O, turėčiau jus pataisyti, pone Smitai. Vienuolės nėra senmergės – jos ištekėjusios už Dievo."
"Puiku," tarė ponas Smitas. "Tokiu atveju prašau nusiųsti sąskaitą mano svainiui."
Draudimo agentas, gydytojas ir architektas keliauja kaimo vietove. Pavargę jie apsistoja užeigoje.
Užeigos savininkas jiems paaiškina, kad turi tik du kambarius, taigi vienam jų teksią miegoti tvarte.
Miegoti tvarte pasisiūlo architektas. Jis išeina, o kiti du sugula kambariuose. Po kiek laiko pasigirsta tylus beldimas į duris. Tai architektas:
"Tvarte yra karvė, o aš išpažįstu hindu religiją ir miegoti šalia švento gyvulio negaliu – tai prieštarauja mano įsitikinimams."
Atsikelia gydytojas ir sutinka pakeisti architektą. Likusieji sugula, tačiau po trumpo laiko vėl pasigirsta beldimas į duris – grįžo gydytojas.
"Tvarte yra kiaulė, o aš negaliu miegoti šalia šio nešvaraus gyvulio, nes esu žydas."
Taigi draudimo agentas išsiunčiamas į tvartą.
Jau vėlu, ir keleiviai labai pavargę užmiega. Tačiau juos prižadina garsus beldimas į duris.
Atidarę duris jie apstulbsta – priešais juos stovi karvė ir kiaulė.
Aktuarijus ir rizikos vertintojas žiūri vienuoliktos valandos žinias. Rodo reportažą apie savižudį, besiruošiantį nušokti nuo dangoraižio palangės.
Rizikos vertintojas sako:
"Lažinamės iš 50 dolerių, kad jis nešoks?"
Aktuarijus sutinka lažintis. Po poros minučių ekrane jie pamato, kaip savižudis iš tiesų nušoka. Rizikos vertintojui siekiant piniginės, aktuarijus prasikaltusio žmogaus balsu taria:
"Tiek to, prisipažįstu kad pasielgiau nesąžiningai – aš šį reportažą mačiau per šeštos valandos žinias."
"Aš taip pat, tik negalvojau, kad jis nušoks ir antrą kartą", atsako jam rizikos vertintojas.
Eidamas koridorium, aktuarijus pajunta dūrį krūtinėje. Jis iškarto puola prie laiptų ir krenta nuo jų. Draugas, lankydamas jį ligoninėje, klausia, kodėl jis taip pasielgė.
Aktuarijus atsako: "Šansai gauti širdies smūgį ir nukristi nuo laiptų yra žymiai mažesni, negu tik gauti širdies smūgį."
Aktuarijus, rizikos vertintojas ir draudimo agentas važiuoja automobiliu. Agentas laiko koją ant greičio pedalo, rizikos vertintojas ant stabdžių, o aktuarijus žiūri per galinį langą ir sako, kur važiuoti.
-Mama, ar aš galiu eiti paplaukioti?
-Tikrai ne, brangioji, čia per gilu.
-Bet tėvelis juk maudosi…
-Taip, brangioji, bet jis apdraustas.
Koks skirtumas tarp aktuarijaus ir buhalterio?
Aktuarijus dirba tą patį darbą, kaip ir buhalteris, tačiau jis stokoja buhalterio asmenybės žavesio, minties polėkio ir fantazijos.
Trys draudimo kompanijų agentai sėdi restorane ir giriasi savo kompanijų paslaugų kokybe.
Pirmasis sako:
"Kai vienas iš mūsų klientų staiga mirė pirmadienį, tą patį vakarą mes jau žinojome apie įvykį, nustatėme žalos dydį ir trečiadienio vakarą nusiuntėme čekį žmonai."
Antrasis sako:
"Kai vienas iš mūsų klientų, neperspėjęs iš anksto, mirė pirmadienį, mes apie tai sužinojome per dvi valandas ir patys pristatėme čekį tą patį vakarą."
Paskutinysis agentas numoja ranka:
"Niekai. Mūsų ofisas yra pasaulio prekybos pastato 20 aukšte. Vienas iš mūsų klientų, plaudamas langą 85 aukšte, paslydo ir nukrito. Jam čekį įteikėme, kai jis krito pro mūsų langą."
Klausimas: Koks skirtumas tarp draudimo kompanijos boso ir mafijos boso?
Atsakymas: Draudimo kompanijos bosas gali pasakyti, kiek žmonių šiais metais mirs, o mafijos bosas gali pasakyti jų vardus.
Vienas draudikas, keliaudamas lėktuvu labai bijojo, kad tik lėktuvo neužgrobtų teroristai. Tad su savimi visada į saloną pasiimdavo tikrą bombą. Kodėl? Jis žinojo, kad pagal tikimybių teoriją, praktiškai neįmanoma situacija, kad lėktuve atsidurs 2 bombos vienu metu, priklausančios skirtingiems teroristams. O viena bomba lėktuve jau buvo - jo…
Nelaimės visuomet įvyksta, išskyrus tuos atvejus, kai esi apsidraudęs nuo nelaimingų atsitikimų.
Gyvybės draudimas yra paskutinis iš žmogaus norimų dalykų, bet tada jau būna per vėlu.
P.S. Aktuarijus - Matematikos, statistikos ir apskaitos specialistas, atsakingas už draudimo tarifų, rezervų, dividendų ir kitus statistinius apskaičiavimus draudimo bendrovėje.
Visada sakiau - juoktis sveika 
jega
Super…Apie pona smita labai fainas.
geri 
geras
tikrai tikrai prajuokino
Saunus
iki galo neskaiciau bet anekdotai matyti… 
chi chi…
ir tam, kad pasakytum, jog net patingėjai perskaityti, kėlei temą? Na šaunuolė 
Tokis jausmas, kad draudimo kompanijose sviesiaplaukiai dirba 
Temos autorius arba pats dirba draudimo bendrovėj arba “griežia dantį” ant ten dirbančių. 
