Šeteniai, 2006
Kai ateis naktis Aš šaltas kaip ledas, Aš šiltas kaip lavonas. Man liūdna ir aš jaučiuosi vienas. Aš noriu dėmesio, aš noriu net kažko daugiau, Aš noriu būti toks, koks mačiau save sapne. Nerandu savyje nei jėgų, o šiuo metu, nei noro… Gyvenimas pasidarė liūdnas ir neįdomus. Savyje nerandu nė lašelio pastangų tam pakeisti. Tačiau štai, mėginu kovot! Bet tai kova su vėjo malūnais, todėl aš mėginu kažkur pabėgti… Bėgu aš ten, kur manęs niekas neras, nes niekas ir neieškos. Būsiu ten, kur aš kažkuo vertas- pasąmonėje. Aš ten linksmas. Aš ten geras. Aš ten jaučiuosi gyvas ir dar kaip… ko nepasakysi apie dabartinį jausmą. Ech… mėginu rimuoti, bet man nesigauna, nes aš dabar kitur… aš anapus. Rašau tai, kas dabar manyje- nesurežisuota, tikra ir harmoninga. Tuoj viskas pasibaigs, dings svajonės ir troškimai… Tuoj pasinersiu į trečiąjį iš antrojo pasaulį- sapnus. O realybę paliksiu likimui… Viskas pasibaigs ir prasidės, kai ateis naktis…
o man patinka naktis… 
ir sita foto 
lb ačiū 
vo cia tai grozis 