Seimynieciu tortadieniai
Galiu suprasti, kad kažkam taip reikia dėmesio, jog net internetinis pasveikinimas iš nepažįstamojo sukelia teigiamas emocijas. Aš net nemanau/neteigiu, kad tai - blogai, bet pati tokiame “projekte” dalyvauti nematau tikslo - jau geriau tegul mane pasveikina 3 draugai, nei 30 bangietukų. Be to, nemanau, kad čia atsirastų daug norinčių mane pasveikinti nuoširdžiai. Pati tokio poreikio (sveikinti kokį nors nick’ą) irgi nepatiriu.
Ir as taip manau ,bet pries pora metu ir as taves nepazinojau
man tai jokiu emociju nesukeltu sveikinimas parasytas nepazystamo zmogaus, vien del mandagumo ar del perliuku
pazystamu ratas, kurie zino ,kada svente, gali privaciai, dienorasty ar dar kaip pasveikint… gal tai nuosirdziau
Juk uz kiekvieno niko yra realus zmogus.Ir kuo sitas bendravimas skiriasi nuo susirasinejimo zinutemis?
Varge, kaip apgailėtina: "mano gimtadienis, sveikinkit". Gal realų (ne virtualų) gyvenimą pabandykit susikurt, jei neišeis, visada apsvarstykit savižudybę (perspėju, čia ciniška ironija, jei osobo t… nesuprastų).