seima yra blogai
man visos asociacijos kurias kelia zodis seima tuo paciu sukelia
niekada nieko gero nesulaukiau is seimos tik gavau gyvybe, o kas is to kai nera tavo artimuju paramos, kai tu vienas kazkada mylejai, o dabar nekenti ir
zuikiui egzistencinis nusivylimas 
negali buti kad nieko gero is seimos nesulaukei!!
Pagalvok, pamastyk, tikriausiai tik pyksti del tam tikru priezasciu/ivykiu/perijodu, bet seima turi ir daug pliusiu!
siluma, meile, nesijauti vienisas.
Po kiek laiko pradesi tiket kad seima yra 
o ne
(p.s. kiek supratau tu nevedes nes kalbejai apie seima kurioje gimei?)
Ne šeima yra blogai, šeima kaipo tokia negali būt nei gera, nei bloga, tai vis žmonės. O žonės blogi būna ir šeimoj, ir po vieną.
Blogai tai blogai bet be seimos dar blogiau butu 
tame ir esme kad zmones tokie. zuikipuiki* nieko
Zuikeli, viskas tau dar prieš akis. Gal yra priežasčių nemylėti ar net nekęsti dabartinės šeimos, bet visada gali siekti susikurti savo šeimą, tokią, kokią tu įsivaizduoji. Jei labai norėsi, tikiu, kad tau pavyks 
zinoma skaudu, sunku, kai negali atsispirti i artimuosius…, bet ar jau viskas yra taip blogai?
augau seimoje, kurioje tevas gere… tikrai ipatingos meiles ir silumos nesulaukiau, aplamai gyvenau kazkokiame maskarade, kur zymiai svarbiau buvo, ka kiti zmones pagalvos… nuo 13 metu begau is namu, gyvenau gatveje, bet ar tie sunkumai nedave nieko gero? nepasakyciau, bent turiu patirties, kaip pats tureciau nesielgti.
o sunkumu visi turi, svarbu, kaip su jais kovoja
stenkis buti laimingas
zuikuti, tu juk drasus, tad auksciau nosyte
stengiuosi bet ar jums nesinorejo verkti ar dabar nesinori verkti kai prisimenate
Seima tikrai nera blogai…Reikia tik dziaugtis,kad ja turejai vaikysteje! O gal bijai sukurti ir savaja?
deja drasumas cia niekuo detas
tai kas buvo vaikysteje as nepavadinciau seima, tai skausmo saltinis, tai seseliai kuriu tu bijai ir nenori prisiminti
nagi zuiki, kur gi tavo drasa dingo?
Pamastyk kodel butent tau taip truksta seimos?
Man mama visada sako: atleisk, jei kazka darydavau ar akledavau tave netaip, as kitaip nemokejau.
Ir tai tiesa. Negali duoti to, ko pats neturi, negali ismokinti to, ko pats nemoki.
negali ir neturi atsakomybes arba nenori yra skirtinga
[/quote]
stengiuosi bet ar jums nesinorejo verkti ar dabar nesinori verkti kai prisimenate
[/quote]
zinoma norejosi, gal ir dabar dar norisi, tarkim, kad senelis net nemate anuko, bet kas is tu asaru? tiesiog susitaikau su tuo, jog neturiu… meiles neimanoma reikalauti, ar nusipirkti…
i teva ziuriu, kaip i nelaiminga zmogu, daug nelaimingesni, negu as, ir man jo nuosirdziai gaila…
nematau jokios prasmes del jo vienokiu ar kitokiu veiksmu ar uzsispyrimu jaustis nelaimingu. tiesiog susitaikiau, jog as jo nepakeisiu…
nors visa laika tikiuosi, kad jis kada nors pasikeis…
ne zuiki, klysti, ji/jie kitaip negalejo!!! Galbut nenorejo, nes depresija buvo, arba per sunkus gyvenimas, arba ju tevai nebuvo idealus, arba dar daug daug priezasciu, bet tikrai ne specialiai buvo palike tave likimo valioj!!
koks skirtumas, kas buvo ir del ko
gyvenk dabar, stenkis susitaikyti su dabartine savo padetimi, su tuo ka turi, ka gali, ir nors tai gali atrodyti kitiems, labai mazai, padaryk taip, kad tau atrodytu LABAI DAUG. stenkis nuspresti, ko nori is gyvenimo ir siek…
Drąsus zuiki, kiek tau yra metų? Ar tu vis dar kartu su tėvais gyveni?
Man pvz. tik išėjus iš tėvų namų santykiai pasidarė puikūs.Kartu gyvenant neišvengiama trintis.O kai susilauki savo vaikų- tada dar lengviau tėvus imi suprasti.
O be to gal tik atrodo, kad šeima tau nepadeda.Atsitiktų kokia nelaimė( tpfu, tpfu,tpfu kad nenukalbėčiau) - manau rastum atramą būtent šeimoje.