Savikontrolė
kaip save suvaldyti-kai vietoj kvailos šypsenos norisi rėkti…?
neretai darbe pasitaiko tokių "fruktų"-kurie tiesiog ateina ir išsunkia iki galo-negana to-jie dar nepatenkinti eina ir skundžiasi-nors ir žinai-kad viskas buvo ok-jie tiesiog tuo nori laimėti kovą prieš mane…Žinoma-žinau-gausiu eilini moralą-ir beprasmiška bus nuginčyti -kad buvau teisi…
na žodžiu-manau normalu-kad kartais tiesiog nebegali šypsotis-ir norisi išsisakyti-bet reikia tylėti…
vis jaučiu-kuo toliau-tuo sudėtingiau-bet turiu-vardan ramybės…
Ką tokiu atveju daryti-kaip save perlaužti
(man dažnai po tokių 20 min.tai viskas praeina-bet pats procesas labai jau nemalonus)
gal keisti darbą?
Pakeitus darba,problemos neisspresi.Pirmiausia priezasciu reikia ieskoti savyje ir daryti tam tikrus pokycius.Kaip tai daryti-atskira tema.
Jei jautiesi teisi,neturi nei su kuo gincytis ir aiskintis.Ten ju problemos.
Pasiekti ramybe,nesusinervinti-nera taip lengva,bet imanoma
sako kerstas saldus… 
tokia fraze istarta su sypsena ir ramiu balsu -
"atsiprasau matyt jus nezinote ko norite"
ar
"atsiprasau jus ne cia pataikete"
ar panasi turetu ivaryti ikyriem tipam nevilti…
ypac jei po to ramiai gryzti prie savo darbu visskai ignoruojant ju norus…
aisku kartais tai nesuderinama su firmos politika
just K.
Savikontrole daznai yra geras dalykas… bet kontroliuoti reikai moketi ir zinoti ka ir kaip… ir kada
tikiuosi neprispangau…
Šiandien aš jau palikau kas buvo vakar-bet tai laikina-iki kito tokio "malonaus"kliento…
ir ne butinai tai klientas…Juk buna taip-kad tiesiog turi pasilikti sau savo nuomone-tada kai kitas tave tiesiog bando sumalti per mesmalę…Porą kartų per dieną galima ištverti,-bet daugiau-nežinau…
Anyway-tikiuosi ši diena bus puiki…
Geros dienos…
Savikontrolę įvaldyti nėra sunku. Papraščiausiai reikia daug praktikuotis ir priprasti prie situacijų, kai atsiduri "ant ribos".
[quote]
Magnoli rašė:
neretai darbe pasitaiko tokių "fruktų"-kurie tiesiog ateina ir išsunkia iki galo-negana to-jie dar nepatenkinti eina ir skundžiasi-nors ir žinai-kad viskas buvo ok-jie tiesiog tuo nori laimėti kovą prieš mane…Žinoma-žinau-gausiu eilini moralą-ir beprasmiška bus nuginčyti -kad buvau teisi…
Nereikia i juos rimtai ziureti ar laikyti kazkokiais varzovais, su kuriais butu verta kovoti.
Na, o jeigu kuris (tame tarpe ir morala skaitantysis) nori, kad isklausytum jo monologo, patarciau ziureti ne i akis tokiam zmogui, o i jo krutancius antakius, ausis, judancias rankas, atkreipti demesi i koki isskirtini isores bruoza ir pan. Tai nukreips tavo demesi, o galbut pasirodys netgi idomu stebeti, kaip reiskiasi zmogaus ego, noras buti isklausytam, noras pademonstruoti savo valdzia ir t.t. Gal tada kvaila sypsenele pakeis pasigailejimo sypsnys ar juoka tramdanti plati sypsena
pabandyk vietoj emociju ,kaip atkirti panaudot dar didesni maloninguma nei pridera,mn?..
Magnoli,
darbo tik dėl to keisti neverta. Išmok nugalėti žmones, kurie nuolat ieško priekabių ir konfliktuoja. Tokių tikrai yra.
Stenkis atrodyti nepažeidžiama (tokia, kad jiems neliktų noro tave užsipulti). Tam aš pakeičiau rengimosi stilių, šukuoseną ir net bendravimo stilių darbe. Kai kas sušnypščia "Geležinė ledi" ir nueina apstulbę nuo mano šaltumo ir griežto stiliaus.
Nesileisk į smulkmenas, išlik rami ir dalykiška. Darbe mokykis valdyti sitaciją ir neparodyk, kad jaudiniesi. Kaukė kartais būtina. Geriau išmokti negu keisti darbą.
Man taip pat buvo sunku pradžioje, bet aš kažkaip supratau, kad turiu atrodyti nepažeidžiama. Pavyko - dabar aš bendrauju su sunkiais klientais ir manau, kad susinervinčiau tik jei išsitrauktų ginklą. 
Ir dar : NUSIIMK SIDABRINIUS PAPUOŠALUS, kai eini į darbą. Bent jau pabandyk. Ir sužiūrėk akmenėlius, kurie yra papuošaluose.
Aišku, meditacijos ir pan. gal ir geriau, bet aš to nepraktikuoju ir tvarkausi įprastais metodais .