Rudeniska bulves istorija…
Sia vasara, kazkur netoli nuo Vilniaus, gyveno sau bulve. Gyveno sau ramiai, zaliavo, nieko jai netruko, nei saules silumos, nei gaivaus lietaus vandens, o ir kolorado vabalai prie jos nelabai lindo. Bulve buvo laiminga.
Bego dienos, diena po dienos, vasara artejo prie pabaigos, artejo ruduo, bulviu pasitraukimo is lauku metas. Su nekantrumu to lauke bulve, su didziuliu smalsumu speliojo, kas jos laukia, kokia jos ateitis, kaip pasisuks jos bulviskas likimas… daug istoriju yra pasakojus prie jos jau astuntus metus dirvoje punanti visu pamirsta ir niekam jau nebereikalinga sena, ir daug linksmu vasaru, ir liudnu rudens palydedutuviu maciusi bulve. ir pasakodavo ji jaunajai bulvei, kas ju laukia, kaip gali buti jos pagerbtos, kas gali buti is ju padaryta, ar isvirta is ju kokia nors kose, ar ju burys bus didingai isrikiuotas aplink sventine kaledu zasy, ar net bus jos sutarkuotos ir pagaminty patys skaniausi pasaulyje cepelinai!.. o galbut jos paprasciausiai nusibaigs kiauliu lovyje… su globejisku paskatu skatino senoji jaunaja bulve, kuo auksciau stiebtis i virsu, kuo didesniai augti, ir uzaugti, kad tik ji butu kuo dailesne, grazesne ir tuo labiau skanesnio valgio verta… taip jai rupejo jaunosios bulves likimas, net atidave visas trasu kruopeles sukauptas per daug daug metu ir slapcia po savimi laikytas… senoji sventai linkejo ir tuo paciu tikejo, kad is jaunosios bus pagamintas cepelinas, kad jaunoji pasieks auksciausia ka gali pasiekti bet kokia bulve, senoji tada taip ja didziuosis, taip nors ka ji bus pasiekusi, taip, nors kuo ji bus pasitarnavusi… nes ji buvo visu pamirsta ir nereikalinga.
atejo ruduo… suguzejo zmoniu buriai i laukus, pradejo bulves "eiti i rinka", jaunajai taip buvo skaudu palikti gimtuosius laukus, taip ji jau cia buvo apsipratus, taip prisirisus. Nenorejo bulve iseiti, bet senole nenusileido, skatino kaip tik isgalejo, kad tik bulve patiketu, kad jai cia ne vieta, tiek metu kiek ir jai puti be jokio tikslo gyliai zemeje. Jau smigo astrus, metalinis, zvilgantis kastuvas i zeme, kelesi centimetras po centimetro zemiu sluoksnis, kilo bulve i pavirsiu… pirma karta isvydo saules sviesa, pirma karta pajuto zvarbu rudeniska veja… pakilo kastuvas ir vel, spingtelejo saules sviesa metaliniame kastuvo pavirsiuje, apakino bulve, tuo paciu nusmelkdama kazkokia bloga nuojauta, pakilo kastuvas, ir su didiule jega smigo atgal i dirva, smigo netoli tos vietoskur gyveno bulve, netoli tos vietos kur trunyjo metai po metu senoji… taip! bulves nuojauta pranasaujanti kazka negera neklydo. bajsusis kastuvas, plieninis budelis perskrode senaja bulve pusiau, "mociut" suriko bulve!, stendamasi isivolioti i duobe, kuo arciau, "mociu! as su tavim", "ne" islemeno senoji, "nereikia, nesirupink, man jau laikas buvo iseiti, nebaigiau savo bulvisko gyvenimo garbingai, kaip ir visos bulves, skaniai paruostos, pagamintos, bet as dziaugiuosi, kad uzauginau tave, taigi buk nors tu uz save ir uz mane skaniai sudorota! buk bulve cepelinas! tai mano paskutinis noras" ir isleido senole paskutini atodusi…
Tai stai kokia man istorija papasakojo bulve, kuria issemes is maiso ruosiausi skusti ir kepti kugely. Ir dabar taip man kazko graudu pasidare, visgi ta bulve nori buti cepelinu, kaip ir pageidavo senole, ir dabar jau isklauses ta pasakojima, jauciu atsakomybe, ir privalau pagaminti cepelinus, bet kad taip siandien nenusiteikes, taigi pasidejau ta bulve atskirai ir lauksiu kada bus proga virti cepelinus.
Cia Tu pats sukurei? 
Nu ne gi! Cia viskas paremta tikrai ivykiais. Siaip tai va dabar kugeli kepu. As tik atpasakojau. 
Siaip cia gal Tavo tik idomus pasakojumas bet as ji supratau savaip Daug ka supratau tik nezinau ar Tu tai norejai parasyt Ai vienu zodziu… 
Pritrūko kantrybės viską perskaityti. Gal galėtum pateikti trumpesnę versiją.
Pff… nedekingoji, tai jeigu man uzteko kantrybes tai parasyti, o tau neuzteko jos, kad perskaityti, tai shtysh ish mano kurybos darzho.
Išeinu, išeinu. Tik nepyk. Čia mano atsiprašymas
Kugeli kept moki? Visu galu meistras
Na… ? O kas cia keisto ? As megstu gaminti, ir siaip nuo seno yra zinoma, kad vyrai yra daugeli kartu geresni kulinarai uz moteris.
Labai smagiai ir įdomiai skaitosi visi šitie tavo kūrinėliai. 
buvle, geriausia mano drauge, pasakojimas tikrai puikus, daugiau tokiu !
bulbes. niam. viva bulbes.
buuu.
puiki istorija
o jos kurejas neitiketinas…
kaskart laukiu vis nauju jo pasakojimu, nesvarbu - isgalvotu, ar tikru, jie visi vienodai nuostabus ir priverciantis i gyvenima pazvelgti kitaip… tiesiog fantastika, kad yra tokiu zmoniu…
super
neblogai sukurta!
prajuokinai…
kai jau gaminsi, pasikviesk
Niu man labai patiko istorija
Tik vieno nesuprantu kaip ta senoji bulve tiek ilgai issilaike,taigi ji jau seniai turejo suputi MAn atrodo,kad bulvei turetu buti garbe,jei ja dar karta pasodintu ir is jos isaugtu daug vaikuciu bulviuku…,juk visiem rupi pratesti gimine O cia daba bulve uzsimane cepelinu tapti ?