Labai vėluoju. Išgarsėjusio švedo filmas buvo pristatytas Lietuvos publikai dar spalio pradžioje mini festivalyje „Lokys, liūtas ir šakelė“. Kaip žinia, tai vienos kino distribucinės įmonės sugalvotas savo įsigytų filmų 1-2 seansuose parodomi filmai, tapę 3 didžiausių pasaulio kino festivalių (Berlyno, Venecijos ir Kanų) laimėtojais. „Liūdesio trikampis“ būtent yra Kanų k/f pagrindinio prizo „Auksinės palmės šakelės“ 2022 metų savininkas. Ir tai nebūtų nieko nuostabaus, jei dabar 48 -ių Rubenui Ostlundui nebūtų įteikta jo pirmoji palmės šakelė visai neseniai – 2017 m. už filmą „Kvadratas“, o 2014 m. jis pelnė Kanų žiuri prizą už „Turistą“. Tokia prizų gausa vienam autoriui Kanuose atseikėjama tikrai nedažnai. Įdomybės dėlei – iš viso švedas yra gavęs net 64 kino festivalių įvairius prizus už tik 6 sukurtus pilno metro filmus! Ir neįsivaizduoju kino mėgėjo, kuris nebūtų matęs Ostlundo „Kvadrato“. Beje, siužetiškai „Liūdesio trikampis“ tikrai įsirėš atmintin giliau nei meno žmones pašiepiantis, dažnai anekdotišku stiliumi, „Kvadratas“…
„LIŪDESIO TRIKAMPIS“ prasideda įspūdingų torsų savininkų, vyrukų-modelių, atranka. Čia pat sužinome ką gi reiškia liūdesio trikampis – tai zona kaktoje tarp antakių ir nosies, kurioje susiformuoja mimikos raukšlės. Čia pasireiškia žmogaus emocijos – liūdesys, pyktis ar džiaugsmas. Po šios įžanginės dalies seka 1 „Liūdesio trikampio“ dalis „Karlas ir Jaja“. Sužinome, kad vyrukas ir mergina ir yra tais modeliais bei verčiasi dar taip populiaria dabartyje veikla – influenceriai Instagrame. Dėl principų ir savosios teisybės žavūs jaunuoliai susiginčija taip, jog manai, kad jų santykiams kapiec. Tačiau ne, – matyt dėl savo pasiekimų reklamoje soc. tinkluose porelė patenka į kruizą itin prabangia nedidele jachta.
Prasideda 2 filmo dalis „Jachta“. Keleivių joje nedaug. Tačiau jie žiauriai turtingi: rusų oligarcho Dmitrijaus, besigiriančio, kad pardavinėja šūdą, šeima, simpatiška seneliukų šeima, turtus susikrovusi iš granatų ir minų gamybos, švedo aitišniko, kurio veiklos pobūdis taip ir lieka neaiškus aplinkiniams, na ir dar gal vienas kitas turtuolis. Visi plaukiantys jachtoje apgyvendinti skirtinguose aukštuose. Viršuje turčiai, žemiau valdantys jachtą specialistai ir bendraujantys su svečiais stiuardai, apačioje nekvalifikuotas aptarnaujantis personalas, kurių ir oda skirtinga ir darbas purviniausias. Čia ir prasideda Ostlundo visuomenės atspindžių pjūviai, diagnozės. Naudojamos būdingos režisieriui priemonės – karikatūra, šaržas, parodija. Neprunkšti žiūrint pašaipas iš visuomenės galingųjų, sunku…
Ypač harizmatiškas, deja, trumpokai ekrane būnantis yra laivo kapitonas, vaidinamas vienintelės tikros kino žvaigždės čia Woody Harrelson. Jis – alkoholikas, cinikas, marksistas ir … amerikietis. Ypač žavinga, kai prisigėręs kartu su rusu, ima tarpusavyje konkuruoti, kuris pasakys kietesnę citatą apie pasaulio raidą. Iš ekrano patetiškai sklinda Markso, Reigano, Lenino, Marko Tveno, Tečer sparnuotieji posakiai… Ir vienintelis kadras, sulyginantis tokius keleivius su kitais plaukiančiaisias jachta, yra kai prisiragavę jų nuomone išskirtinai gurmaniškų patiekalų dėl supimo ima vempti. Šioje situacijoje pasipūtėliai tampa stebėtinai žmogiški…
Trečia filmo dalis „Sala“ atskleidžia žiūrovui, kad pasikeitus aplinkybėms, susiformavusios visuomenės galingaisiais tampa kiti – tie, kurie turi maisto, moka žvejoti ir užkurti laužą. Nesvarbu, kad toks lyderis visai biednas, yra filipinietis ir pratęs tik tarnauti. Pasikeitus būvio aplinkybėms, ir toks paraštėse buvęs asmuo mokės išnaudoti situaciją savo labui, sugebės imti iš gyvenimo tai, ką nori. O gyvenime viską turintys taps luzeriais.
Atviru ir paslėptu humoru prisodrintas filmas, kur daug pasakoma netiesiogiai, paliekamos potekstės ir laukiama žiūrovo pamąstymo kas išties ekrane rodomuose kadruose norima pasakyti, tikiuosi sudomins tuos, kurie dar nespėjo pamatyti „Liūdesio trikampio“. Tai, kad filmas rodomas beveik 2 mėnesius ir neapleidžia kino teatrų, būtent ir parodo, jog jis neeilinis ir vertas pamatymo.