Q. Ar įmanoma, kad šuo per visą gyvenimą neturėtų rimtų sveikatos problemų?
sweiki. gal tema ir kvailoka, bet man labai idomu, ar tai imanoma - kad suo, per visa gyvenima neturetu sveikatos problemu? ir visokios baisios senatvines ligos - ar visiems be isimties jos budingos? mano boksere dar jauna, bet baisu pagalvojus, kad ji tures kenteti kai pasens 
galbut yra zmoniu, kuriu gyvunai neturejo sveikatos problemu visai? butu idomu, kaip sherete, kokias profilaktikos priemones taikete (vitaminus, ar kazkoki spec.maista)? suprantu kad turbut geriausiai patartu veterinaras bet kolkas neprisiruosiu nubegti 
Na, mes kaip kvalifikuoti aiškiaregiai pamėginsime atsakyti… Tiek gyvūno, tiek žmogaus sveikata yra tikrų tikriausia loterija. Be abejo, geras maistas, puikios sąlygos ir gyvenimo būdas, atitinkantis veislę - santykinai gali prailginti gyvūno gyvenimą. Tačiau, nei vienas nėra apsaugotas nuo: pokštų, kuriuos duoda paveldimumas, niekas neapsaugotas nuo traumų ar infekcinių ligų… Reziumė: bet koks ir bet kieno gyvenimas, anksčiau ar vėliau baigiasi mirtimi Tokia realybė.
niu mano foxterjerui jau 10 metuku 
ir per visa gyvenimeli pas veterinoriu lankemes kokius 3-4 kartus 
pirmaji karta kai dar buvo viai jaunutis, apsivalge zefyru 
tai sustreikavo virshkinimas 
o kitus kartus vis kokios nelaimes nesusidraugaujant su kitais shunimis tai gal ir galima sakyt, kad problemu su juo praktishkai neturejom
Eolo_arfa puikai suprantu kad viskas kada nors baigiasi. bet mane domina konkretus atvejai o ne siaip abstrakciai. FReGaTa dziaugiuosi uz tave 
Būtų absurdas kažkieno konkrečius atvejus taikyti savo šuniui. Šunys serga dauguma ligų. Nesvetini insultai, infarktai, hemorojai, epilepsijos, cukrinis ir necukrinis diabetas, displazijos ir etc…Na, bet yra ir tokių šunų, kurie laimingi ir sveiki nugyveną gyvenimą, bei miegodami miršta… Džiaukitės gyvenimu ir nesukite sau galvos. Va jei sunegaluosite, kreipsitės į veterinarą ir tada jau kalbėsite apie nuosavas problemas.
aciu kad taisote mano rasybos klaidas. as nieko nenoriu taikyti savo suniui, man tik IDOMU.
Šunys gali sirgti visu buketu ligų. Serga tokiom pat ligom, kaip ir žmonės…Negi jas visas vardinti? Sako, kad smulkių veislių šunys iš gyvenimo pasitraukia lengviau, bet tai irgi nėra taisyklė…o va su tuo tai sutinku :
eolo arfa man tikrai nesunku pasikartoti - man idomu ar yra zmoniu kuriu gyvunai visa gyvenima nugyveno be rimtu sveikatos problemu. kaip matau jus neturite ka man parasyti. isskyrus tai, kad norite mane paaukleti. gal jus ir protingesne uz mane sunu auginimo klausimais, bet jusu nuomone jau aiski. todel laukiu postu is zmoniu kurie gali ka nors papasakoti. apie budingas ligas senatveje informacijos galiu rasti pati. mane domina konkretus atvejai. o pamokslu prisiklausau ir namie bei univere. gero vakaro 
Matyt prastai klausėte ir skaitėte, jei iškyla tokie klausimai. Gero vakaro.
Na, mano pirmasis šuo laimingai nugyveno 6 metus, be vet. gydytojų pagalbos 
Skiepytas buvo tik vieną kartą, šeriamas bet kuo ir apie jokius vitaminus niekas net negalvojo. Viduriavo tik gal kokį porą kartų - visos ligos. Deja, apie senatvę nieko negaliu pasakyti, nes žuvo 
is matrixos 
kas turi pradzia turi ir pabaiga
Mano suo 12 metu nesirgo jokia liga, pas veterinara lankydavosi tik skiepam. Bet po tu 12 metu, kai pasieke gilia senatve, apturejo viena rimta liga. Senatve - ziaurus dalykas. Taip kad stai - faktas: mano suo 12 metu visiskai niekuo nesirgo.
Imanoma.Mano rusiska spanielyte pragyveno 16,5m ir niekada niekuo nesirgo,net skiepijom pervisa jos gyvenimeli tik kokius du kartus.Maistas elementarus ir paprasciausias,ji tiesiog buvo sveikuole,daug maudydavosi upeje,plaukiodavo,lakstydavo etc.Bet jau dabar mano bulyte,tai tikras ligu maiselis .
labai dziaugiuosi kad jusu suniukai sveiki tikiuosi ir mano mergaite bus sveikute
Mano Dzikutei dabar 9 metai ir kol kas problemos buvo tokios: 1. Nekrito viena iltis kai jau dygo nauja, veterinaras istrauke 2. Is medziotoju imdavom mesa, turejo echinokoka, veterinaras skyre gydyma ir pasveiko 3. Buvo persipjovus stipriai letena, veterinaras susiuvo. Daugiau pas veterinara lankemes tik skiepytis, vaistu nuo kirminuku ir pasikonsultuot. Kol kas galiu tik pasidziaugti, ji linksma, sveika ir zvali, dar labai zvaliai begioja, zaidzia (gal ilgai gyvens…). Aisku ji sensta su kiekvienais metais vis labiau ir as vis labiau ja stebiu ar viskas gerai ir labai bijau, kad senatveje ji nesikankintu, bet kol viskas gerai, tiesiog dziaugiuosi.
Kukusas, labai grazuciai tavo augintiniai 
uzmeciau aki i tavo dienorasti.
anksciau laikem kalyte- isgyveno be jokiu isimintinu ligu 16 metu. ir nezinojo nic nieko ne apie vitaminus, ne apie spec. maista… dabartiniam smikiukui jau keturiolikti… irgi per daug nesisikundzia, tik amzius jau jauciasi- daugiau pamiega, nebetaip energingai verziasi laukan, klausa silpnesne… bet siaip gan zvalus
Turejau šunų ir kas liečia ju sveikatą skūstis negaliu - veterinarinės pagalbos gydymo tikslais neprireike nei vienam. Kai kuriuos auginau trumpą laiką - kai kuriuos iki gyvenimo pabaigos. Kiekvienas buvo šeriamas ir prižiūrimas skirtingai. Mano nuomone priežiūra ir gyvenimo būdas daro mažesnę įtaką šuns (ir ne tik šuns) sveikatai nei daugelis iš mūsų galvoja. Pirmoje vietoje mano nuomone šuns sveikatą lemia paveldimumas. Būtent todėl kas tinka vienam šuniui nebūtinai tiks kitam. Daugelį polinkių ir pačių sveikatos sutrikimų nulemia paveldėti genai. Štai čia reikėtų kinologams atkreipti kur kas didesnį dėmesį nei jie kreipia. Nors kiek geriau pažinus paveldimumo dėsningumus ir su tuo susijusias galimas problemas galima kryptingiau vykdyti priežiūrą, nes kai kurių paveldimumo apspręstų ligų galima išvengti. Kiekvienai ligai išvengti reikia turėti labai daug žinių, nes organizmas labai sudėtinga sistema, kur visis faktoriai labai tampriai susiję. Todėl atsakyti į autorės klausimą praktiškai neįmanoma, tam reikalinga parašyti bent keletą tomų remiantis naujausiomis žiniomis. Tačiau autorei aišku niekas nedraudžia ir neatkalbinėju jos nuo duomenų rinkimo - tai taip pat vienaip ar kitaip galima susieti su šiomis aktualiomis problemomis ir bent kažkuo prisidėti jas sprendžiant. Linkiu sėkmės 
O žmonėms norintiems auginti veislinį šunį ir dar neapsisprendusiems kokią veislę pasirinkti linkėčiau rimtai atsižvelgti į paveldimumo problemas, pasitarti apie tai su specialistais, ypatingai kas liečia atskiras veisles ir pagal galimybes surinkti kuo daugiau informacijos apie tėvų ir protėvių sveikatą. Deja objektyvią tokią informaciją gauti manau nėra lengva dėl duomenų trūkumo. Dėl to labai svarbu, kad veisėjai naujam šeimininkui apie tai suteiktų teisingą ir kuo išsamesnę informaciją. Manau tokie veisėjai nelieka nepastebėti ir tai jiems anksčiau ar vėliau atneš dar didesnį pripažinimą
Kažkada esu teiravusis apie ilgaamžius šunis, taip pat tikėjausi istorijų, tačiau nesulaukiau nei vienos. Apie gyvenimą be ligų: viena pažįstama taksė išgyveno 13 metų niekada nemačiusi veterinaro, nors jos niekada neskiepijo, maitino ne pagal taisykles, leido šokinėti nuo baldų, tačiau mylėjo (tiek, kiek ji leidosi mylima). Deja, jos sveika senatvė baigėsi kažkokia greita pieno liaukų vėžio forma. Užtat apie jos dukters gydymui išleistas sumas nesinori net galvoti.