Prasidejo taisykle,baiges apatinais
Kazkur skaiciau, kai yra blogai, bus dar blogiau ir blogiau, o kai nebebus kur bebloget, prades geret. Vat kelias savaites buvo ir man taip-bovo taip negera, jau nebuvo jegu net ir mastyt. Ir viena vakara OP. Net valanda ir minute galeciau pasakyt, kada viskas pradejo geret. Keistas jausmas pajust butent ta prasilauzima. Nezinau tai ar tema ar diskusija, galbut norejos ir jusu paklaust, ar buvo taip, kad staiga pajutot tai… Na galbut ne visiems buvo taip negera 
Buvo. Gal ne kažkoks konkretus momentas, bet pati gerėjimo-blogėjimo tendencija tikrai kartojasi.
O šiaip smagu, kad tavo gyvenime vėl saulutė šviečia
sveikinu brangioji, kad nurimo sirdele, seku tavo temas, ir nuosirdziai dziaugiuosi kad jau atsispyrei nuo liudesio dugno ir kyli aukstyn 
o siaip - is tiesu, guvenime buna luziai - jei jau viskas blogai tai tik blogyn iki tam tikro tasko, o po to op, ir vel viskas kyla aukstyn 
cia kaip ir ekonomikoje - viskas spirale eina 
jei atrodo, kad blogiau ir buti negali, blogiau bus.
jei atrodo, kad viskas gerai, vadinasi kazka praleidai
Buvo. Ir kalbant apie didelius dalykus, ir apie mazesnius. Vakar pasiguodziau, kad trecia diena negera… Gavau is Gluosnes ir Zveriugo laiskelius ir kazkaip joms atsakydama staiga OP, pradejo gereti, atsirado ideju kaip islisti is prastu busenu…
Palasa ciornaja, palasa belaja
Dziaugiuos uz tave
Man tai buvo kokie 2 metai diena dienon: jau atrodo taip blogai, kad daugiau negali - duobes dugnas, bet atsikeli kita diena ir jauti, kad krenti dar zemiau - tikrai baisus buvo metai - o gal ir as viska sureiksminau tuo metu, bet beda seke beda. Tas pagerejimas nepasijaute taip aiskiai - gal pripratau, o gal tiesiog bedos pasiskirste tolygiai su dziaugsmu.
Jei šviečiasi pagerėjimas tada viskas ok. Man šiuo metu ta stadija, kai viskas blogėja. Atrodo nėr kam dar būti blogiau, bet vis tiek atsiranda ir dar pablogeja 
kukuska, tai kas gi dabar? su diedu problemos? juk dar medu turetum kopineti
A tai kokis tas postūmis nutiko?
…Kad net laiką pameni?
Ale,smagu girdėt,kad kylate
Joo medų… pasirodė, kad statinę ne iš tos pusės atidarėm Jaučiu palauksiu gražiųjų žiemos švenčių ir susirinkusi savo šmutkes nešiu kudašių… Juokas pro ašaras… bet suklydau smarkiai.
Ai, geriau pasidžiaugiam, kad Neodimei viskas gerėja Juk čia jos tema
oho 
, taip rimta? uzjauciu, brangioji… o nuotraukytese tokia grazi porele atrodot
Musu cia tema, ne vien mano… Bliamba, graudu klausyt Na gal nera viskas taip blogai? Gal kaltas ruduo
na va - pagaliau viskas gereja tau ir negalejo kitaip buti, dabar svarbiausiai neprisiminti po dugno… ir stengtis stiebtis i saule
visada tave palaikom - as visom sesiom
Gal nera taip blogai? kas gi nutiko musu graziajai naujavedei?
Siaip jau irgi esu isitikinusi, kad gyvenimas kaip supynes - pakyli ir leidiesi. O dabar staiga pagalvojau, kad su metais aiskeja, jog tai ne pakilimai (ar objektyvus pager4jimai), kiek sugebejimas susitaikyti su situacija ir tada pasijusti geriau.
Anyway, visoms ir visiems bekylantiems , o besileidziantiems - stiprybes.
Oi merginos, net apsižliumbiau… Gal kas prisimena, kai čia vajų kėliau, kad nebenoriu tekėti… oi jautė mano širdelė…
Paskaitinėju čia ir suvokiu, kad mūsų šeimoje kažkas ne taip… neturim mes bendrų tikslų… gyvenam kiekvienas sau. Siaubingai nekenčiu savaitgalių, kai iš neturėjo ką veikt einu blizgint visų kampų… vyras mat prie kompo tupi… Kalbėtis nelabai turim apie ką, nebet "eik valgyt", "gal išsiurbsi šiandien kilimus", "kada važiuosim apsipirkti". Klausimai ir atskymai… Bandau kalbėti, aiškinti kaip jaučiuosi… tada jis visada atsako: "Nu jo, aš negeras, tik aš vienas blogas" arba, kai paklausiu ką aš negerai darau, gal ką kitaip reiktų daryti, atsakymas vienintelis: "nežinau". Pasako, kartais, kad mane myli, o man reikia kad parodytų.
Apima toks jausmas, kad gyvenam kartu 20 ir daugiau metų… kažkios vienodai pilkos dienos… o jos prasidėjo jau pirmąjį mėnesį po vestuvių… tik tylėjau… dabar nebegaliu…
Oi Kukuska… vaizdelis nikoks oi nikoks… Per greitai tau viskas taip pasikeite. Man taip atsitiko kazkur po 3-4 metu. Ir dabar kai mes nebegyvenam kartu, jis pradejo prisimint, ka dare blogai, kad nesirupino ir pan. Nezinau net ka patart, pati 1.5 metu brandinau minti pabegt, o taip susikloste gyvenimas, kad ir ishejau. Nesakau, kad dabar yra lengviau, sunku tas kelias savaites buvo. Ir dabar kartais sirdi suskausta. Bet vienai buti daug geriau nei but shalia zmogaus ir jaustis vienishai…
Kukuška…kelk diiiidelį skandalą… Labai didelį… Tik netylėk…
kukuska, tavo situacija nera labai bloga jau vien tuo, kad dar neturi leliuku. dabar tu eisi laisva savo poelgiuose ir sprendimuose. esi suagusi savarankiska moteris. tik netylek, tokia situacija vis tiek ar anksciau ar veliau turi kazkuo baigtis. tai kam veliau, jei galima anksciau
o vienai labai blogai - nes nuo to niekas nepasikeis. manau, kad tavo vyras irgi nera laimingas, nes turetu jausti tave, tavo neigiamas nuotaikas. tik vieni i tai reaguoja, kiti ne 
ir tuo tik gilina krize…