o vat man buvo atvejis:
Ganau aš savo abrieduką po laukymę ir staiga iš krūmų išbėga šuo, didelis, rudas, nulėpausis kažkox… Pagalvojau kad kox sargis. Pribėgo prie manojo, apuostė ir nuvarė savo keliais. Aš kažkaip net ir nesusijaudinau. Po to iš krūmų išlindo bičelis, šuns šeimininkas. Įsišnekėjom ir… Tada truputį susinervyjau: tas sargis buvo tikras pitbulis, tik nakarpytom ausim. Bet nuo to karto mano nuomonė apie tuos šunis smarkiai pasikeitė į gerąją pusę.
pas kuri suni genuose uzkoduota kad su kitais sunimis reikia zaisti? kas tai uzkodavo? jeigu tarkim mano tevas bankinininkas ir senelis bankininkas tai ir as busiu bankininkas? ar ta informacija nepareina man su genais? ar zmonems tai nepareina? kas is jusu mokesi mokslo apie genus? butu isgirsti issamia analize sioj situacijoj…
kaip tuomet staffas buwo isvestas is pito?
mano stafa pastoviai apkandzioja spanielis (todel kad as jam draudziu pjautis)… va kur islenda genaj bl…
na dideliu mokslu genetikoje neturejau bent teko susidurti su genetinemis kriminologijos teorijomis (na su sunim nesusije bet viski genetika) taigi visos tos kazkada taikytos kriminologijos teorijos buvo mokslininku paneigtos, irodzius kad asmenys turintys tuos pacius genus,taciau auge skirtinguose socialinese aplinkose yra visiskai kitokios asmenybes.Buvo naudojami visokie dvyniu metodai,paveldimumo ir pan.Taigi esme tame,kad formuojant zmogaus asmenybe zymiai didesni vaidmeni atlieka socialine aplinka,o ne genai.
Tai va,nezinau ar tai galima pritaikyti sunims,bet manyciau kad visdelto galima,tai taip gaunas kad viskas priklauso nuo seimininko ir to kaip suo yra auklejimas
išvada neteisinga …
pradžioje rašai, jog genai visdėlto atlieka kažkokį vaidmenį formuojant asmenybę, o išvadoje, - kad jokios ir viskas priklauso nuo auklėjimo. Na bet nesvarbu, nesiginčisiu, nes nesimokiau jokių genetikos mokslų. Bet tada galima padaryti kitą išvada, jog auksiukų šeimininkai visi labai geri ir labai gerai auklėja savo šuniukus, nes nuėjęs į aikštelę, kurioje laksto vienas arba du šie šunys, drąsiai paleidžiu savo Kerį. Tuo tarpu jei yra bent vienas iš Pit’ų giminės, to daryti negaliu. Taigi, kodėl Pit’ų šeimininkai juos taip auklėja?
todel kad pitus, stafus, bulius… ir kitus pseudokovinius sunis savo laiku susipirko atatinkamo sluoksnio zmones, kuriems svarbu kad suniukas butu qadtratinis ir baisiai urgztu… o dar jei ir pjautis nori, tai visaj verxas…
O tai galvoji, šunis šiaip sau visais laikais atrinkinėjo pagal darbines savybes? Iš kur pusės metų taksas žino, kad reikia pas lapę lįst į urvą ir imt ją būtent už snukio o ne už šono? Ne genai? ne ištisos kartos protėvių? Ir kitoms veislėms taip pat?
O su spanieliais - kai dabar veisia šunis visiškai nežiūrėdami nei į jų darbines savybes nei į psichiką, tai taip ir gaunasi. Ir dar blogiau bus.
su pitbuliais geriau neprasidet jei be daukumentu. nes lietuvoj gali toki gat kad namo parvedes kito ryto nesulauksio o is uzsienio neparsivesi nes i lietuva juos ivezti draudziama
nu taxas gi nedurnas… pirma karta pabandys kast bet kur, bet kai paragaus lapes dantu… padarys isvadas ir kas i vejda. ar pirma taxo medziokle visada buna sekminga? sakyceu patirtis. o kas yra instinktai ir kuo jie skiriasi nuo genu? o kaip acirado pirmas staffas? jei visi jo proteviai pitai kovojo? ar jis pac nusprende kad nuo siandien as nekovosiu???
del to spanielio, tai jei seimininkas bent kiek rauktu suns prieziura tai jokiu problemu nebutu… o dabar bl laxto kur nori daro ka nori… as bl iseinu i laukus su suniu visada turiu straxovke 10m… px kad ne gywos dvasios aplinkui…
nu jei tikru tikreusias, tai turetu but kazkox dokumentas tai irodantis, bet bikoz pitai dokumentu negauna, tai bet koki misruna galim vadint pitbuliu…
ne, tu nebūsi bankininkas.
bet jei išvedinėjant tavo veislę, ilgus amžius kaip reproduktorius parinkinės tik tuos tįvus, kuriems gerai sekasi matematika ir koksten ekonominis mąstymas, jei visus vaikus, neturinčius šių savybių išbrokuos ir prie tolimesnio veislės gryninimo neprileis, tai tada tu, gimęs tokios veislės, turėsi polinkį į matematinį mąstymą. dar +šunų elgesį daug labiau reguliuoja instinktai ir refleksai. žmogus juos gali valdyti ir analizuodamas savo elgesį gali kesitis…
jei kovinius išvedinėjo kovom, imdami kaip reproduktorius tuos, kuriuose labiausiai išryškėjęs polinkis kovoti, visus kitus išbrokuojant, aišku, kad tas polinkis per daugelį kartų tik stiprėja, ko čia ginčytis?
jei žmogus perka kovinį kovoms, nu tai aišku, jis toks ir toks, bet jie jis perka kovinį, ir auklėja kaip gerą šuniuką, tai tada išvis neaišku kokių velnių jis tokiu mazochizmu užsiiminėja, lyg maža šunų veislių būtų iš kurių tikrai lengviau išauklėt gerą draugišką orų šunį.