Pirmoji meilė
Ar pamenat tą virpulį,kuris drebindavo visą organizmą,kuomet atslinko ji,PIRMOJI MEILĖ? Lyg ir pamirštas jausmas,tačiau žiūriu į savo atžalas ir matau,kad prasideda…Kaip reaguoti?
uzdrausk 
jokiu meiliu nepilnameciams.
kaip kaip - niekaip nereaguok. gali pasakyti, kad pastebejai. jei pasitiki, gal ka papasakos. tai ju gyvenimas. koks cia reaguoti?..
Prisimenam, prisimenam, o kaip gi ne 
nemanau, kad tai galima uzmirsti!
Slopinti hormonus reiktu.
Labiausiai tiktu sportas ar kita aktyvi veikla.
Cia teoriniai pamastymai. Praktikos neturiu.
jo adrenalinas gerai veike…
Nu nezinau… kazkaip prisiminus pirma meile sirdis nevirpa… labiau virpa prisiminus dabartine…
Apsimest,kad nieko nematai yra nesąmonė,kadangi santykiai su atžalom yra labai faini,artimi ir šilti.Bet laukti "siurprizų" irgi nelabai norisi.Kur aukso vidurys?
Aš pastebėjau, kad viena mano darbuotoja , kuri jau n metų našlauja, staiga pagražėjo, pasikeitė jos elgesys.
Na kaipgi aš iškęsiu neiškamantinėjusi - pasakiau kad man ji atrodo nuostabiai ir pajuokavau "bene įsimylėjai".Nedrąsiai , tačiau ji patvirtino.Po to žodis po žodžio , besidalindamos mano prisiminimais , jos nesenais įvykiais- išsipasakojo vos ne iki smulkmenų.
Taigi, Tėveliuk, manau turi puikią progą pasipasakoti savo pirmosios ( ar didžiosios ar dar kitos) meilės prisiminimus, kartu subtiliai pamokydamas kaip tavo kinderiui elgtis vienoj ar kitoj situacijoj.
Sėkmės!
ai,tiesa, siūlyčiau neapsimetinėti kad nepastebi
Nelbai atsimenu… O patarti negaliu: vaiku dar neturiu…
Pirmoji meile visada tyra, ja gera perisiminti.
Kai man buvo "pirmuju meiliu" periodas, tai su mama i jokias kalbas apie tai nesileidau. Net negaleciau paaiskinti kodel: gal buvo geda? Va,kai labai sunkiai isgyvenau pirmaji issiskyrima - tada supratau, kad ne visada zodziuose esme, as visad zinojau ir jauciau, kad mama mane palaiko, myli ir parems bet koki mano sprendima Gera tai jausti ir dabar, nors jau ir tos meiles nebe pirmos… 
manau, kad į pirmąją meilę reikia reaguoti tiesiog ramiai ir jokiu būdų nelysti į akis su savo klausimais ar pamokymais - jei norės ir jaus pasitikėjimą, vaikas pats papasakos. Mano sūnui 8 metai ir jis kartą sakė, kad jo klasės draugas įsimylėjo jų klasės vieną mergaitę. O jie juos pravardžiuoja balandėliais ir pan. Aš bandžiau pasakyti, kad tai yra gražu - mylėti, ir kad jie jų neerzintų. Gal va tokiais atvejais atsiranda proga apie tai tėvams ir vaikams pasikalbėti?
mano vaikinas vienas tai isgyvena "darzeline" meile sako kai uzaugsim ji bus mama,as tevas,statysim nama,su trim baseinais,galvosim vaikam vardus,…juokinga.bet jis taip rimtai vaikinukas pasakoja,kad nesijuokiam,nes jei juoktumemes,tai izeistume ji.kolkas dar penkiametis,o kas bus kai bus penkiolikametis?
Tyra sakai…hm… Nu matyt as gimiau pagedusi Nei velnio netyra… Nu buvo tyra, bet tik del to, kad buvau durna ir baile
O vaika…tegu myli… Gyvenimo pamokos…
"Ja pomniu cudnoje mngnovenje
Peredo mnoi javilas ty
Kak mimoliotnoje videnje
Kak genii cistoi krasoty"
Aisku,netautiskai parasiau,bet man grazu.Idomu,ka dabar kuzda Jis Jai…
betruksta tik rakto skylutes, garantuotai neishtvertum i ja nepazhiurejes…
prisimink save, kiek pats norejai buti matomas… manau vaikai nori tokiu atveju pasauliui tapt nematomi su savo "laime"…
tik tada padideja "Siurprizu" gresme…
Papasakoti apie apsisaugojimo priemones (nors jie apie jas gal ir zino). Draudimai - nepades. Toliau bendrauti su jais draugiskai, palaikyti siltus santykius. Aisku priklauso dar viskas ir nuo to kiek jiems metu. Zinau tik viena dalyka - jauni zmones viska nori patirti savo kailiuku ir suaugusiuju perspejimai ar kazkokie draudimai neduoda jokios naudos. Pati esu jauna ir tai zinau 