pelno marza
sveiki!
cia noreciau dvi temas vienoje suplakti.
-
su kokia pelno marza dirba lietuviai? t.y. suprantama labai priklausomai nuo sektoriaus, bei vietines rinkos, taciau is principo, kokia Jusu nuomone yra "sazininga" pelno marza.
-
ar verti lietuviai tos pelno marzos, kurios jie praso? t.y. ar jie sukurdami produktui ar paslaugai pridetine verte uz ja praso perdaug/pakankamai/permazai?
Vienreiksmiskai sunku atsakyti…
Zinau, kad didziausia marza yra IT paslaugu ir konsultavimo sektoriuje (tai butu imones pvz. ALNA, COMLIET ir t.t), maziausia gal prekyboje (VP market ir t.t.) taciau ten ir apimtis didesne.
Bankai dabar sumazino savo marza (del konkurencijos) iki apie 4-5%
O i klausyma ar verti lietuviai gauti savo marza, galiu pasakyti - kiekvienas vertas savo marzos jeigu sugeba ja gauti. Gauna didele reiskia geras verslininkas, maza jo problemos
Sunku sprest apie tai, kai nelabai susijes esi su tam tikru rinkos segmentu ir panasiai. Siuo klausimu manau galeciau spresi tik apie telekomunikacijas.
Sis segmentas manau turi ja pakankama, ji nera per maza, o kadangi liaudis moka ir moka nemazai , tai ir jie sutinka , kad "situacija" teisinga.
labai skiriasi nuo kompanijos ir sektoriaus. pvz. "krutose" parduotuvese drabuziams marza yra apie 150-300%, labai panasiai su dauguma prabangos prekiu. gamybiniu imoniu ar rinkose kur yra gan didele konkurencija labai daznai marza yra apie 15-30%. taip pat priklausomai nuo pirkejo, pvz.su VPM kai kurios firmos dirba ir su 5% marza, bet viska atperka kiekiai. ko gero linksmiausia situacija yra su kinietiskomis ir pan. prekemis, kurioms labai daznai marza netgi didmenoje siekia 150-200% 
Lietuvoje kazkur vidutiniskai apie 25 %. Visa tai reguliuojasi-is vieno sektoriaus pinigai pereina i kita ,kur didesnis pelnas ir t.t
hmm… 25% tai kazin kodel su tokia marza yra salyginai mazi atlyginimai samdomiems darbuotojams, o verslininkai taip skundziasi sunkia rinkos situacija? Gal nelabai efektyvus kompanijos administravimas?
Kazkodel turiu tokia nuojauta, kad siejant ateiti su ES rinkomis, kur bus politika - stengtis suvienodinti kainas visuose regionuose - teks ismokti suteikti verte uz kiekviena tu 25% pelno lita.
Mano asmeniniu isitikinimu labai retas pardavejas ar paslaugos tiekejas yra vertas tos pelno marzos, kurios jis praso. Dauguma nekuria pridetines vertes, o praso pinigu uz ora, uz tarpininkavima, taciau juk tuo yra apgaunamas vartotojas. Suprantama, konkurencijos stoka neleidzia naturaliai subalansuoti pelnus.
Ka Jus manot?
pritariu jasha. didzioji dauguma lietuvishku kompaniju labai trumparegishkai elgiasi su klientais, tixliau tas elgesys pasireishkia vos ne vien tik pirkimo-pardavimo santykiais. visi nori ilgalaikiu partneriu, bet kazkaip tam skirti papildomas investicijas is pelno atrodo jiems netikslinga… 
keista ir gaila. kai viena diena supras ka prarado, gali buti velu.
tai dabar apie &&&&&&&&&'a kalbesim? 
(paredaguota)
siaip fantastika, kai galiausiai prieinama prie sprendimo, bet tik siuo atveju mes priejome prie to ne is technologines puses. Siuo atveju atsakymas ne tik CRM’e, o ir SCM’e (tiekimo grandines valdyme) ir verslo procesu optimizavime ir visose kitose siuolaikiniose verslo valdymo metoduose…
Bet @ngelas cia gal bereikalo prie sprendimu perbego… buvo smalsu suzinoti bendra suvokima ir patirti
tai gal pratrint paskutine eilute?
Tai tada ir man reikes redaguoti savo atsakyma, nes logika pasimes Taigi “nurasykim i nuostolius”… 
as biski paredagavau, gal ir tu davaj, kol visi miega bus idomiau bishki!
Sutinku, kad banku marza yra viena is maziausiu. Taciau ir didmenines prekybos imoniu marza taip pat nera didele. Dauguma vietiniu gamintoju maisto prekemis prekiaujanciu didmenines prekybos imoniu marza sudaro 5-10 proc. Kartais siek tiek daugiau. Jei prekes importuojamos ir pardavinejamos didmena, tai marza siek tiek didesne. Maisto prekiu mazmenines prekybos sistemos pelno marza pienui, duonai ir kitoms kasdieninio vartojimo prekems 10-15 proc. Kitoms prekems marza didesne. Tarp kitko VPM prekiu marza, palyginus su kitomis prekybos imonemis, yra didesne, nes jie yra issikovoje didesnes nuolaidas, del didesniu parduodamu kiekiu.
Imoniu, prekiaujanciu ne maisto prekemis, pelno marza vidutiniskai dvigubai didesne.
Na, as tai sakyciau, kad 5 % didmenininkui yra net ir perdaug. Juk jo darbas yra tik perku-parduodu ir paprastai parduotu tai ka turiu ir galvos nesuku. Kiek teko susidurti su IT sektoriaus didmenininkais, tai jie tikrai nera verti savo pelno, nes akivaizdziai ima uz ora, o kartais buna taip, kad uzdirba daugiau nei mazmenininkas ir neturi pergyventi del kliento skundu…
Sakyciau tie vertes grandines dalyviai kurie tik deze is vieno sandelio galo perstumia i kita ir israso saskaita, tai yra verti 2-4% pelno, ir tai, jei jie tai padaro laiku ir tinkama forma.
Nes kol kas regis politika yra - neefektyvuma kompensuoti didinama pelno marza, o ne ieskoti kastu mazinimo.
Problema ta, kad vartotojas moka nesigilindamas ir del to yra mulkinamas. O turetu skaiciuoti kiek vertes jis dauna uz kiekviena isleista lita. Taigi man regis astrejant konkurencijai daug kam teks pergalvoti savo verslo modeli ir vertybes.
mielas dalyvi jasha,
malonekite paaiskinti, ka reiskia tamstos abrakadabra "vertas pelno marzhos"??? Jei subjektas savo pastangomis, o kartais ir be pastangu, o tik savo susigaudymo rinkos konjuktooroje deka, parduodamas laisvoje rinkoje savo produkta/paslauga/intelekta, sugebejo gauti belekokio dydzio pelno marzha - vadinasi, jis jos vertas, nes ja gavo. Taskas. Mokinkites rinkos ekonomikos basic’us, o ne svaiciokite apie kazkokias socialiai teisingas marzas didmenininkams ar dar kazkam. Laisvoje ir nemonopolineje rinkoje vartotojo apgauti neimanoma. Nepykite uz terminologija, nieko pikta neturiu pries jusu asmeni, o tik pries tamstos skleidziams erezijas ar reikalo nesuvokima.
Mazmenininko tikslas sukurti "pridetine verte" (malonus aptarnavimas, "tarmiamos nuolaideles", sypsenos, atsakymo "to mes padaryti negalime" nebuvimas, konsultacijos ieskant sprendimo, ir aibe kitu dalyku) → pas mus ateini i parduotuve, i tave net akiu nepakelia, kai paklausi tai galiausiai paaiskeja, kad pats daugiau zinai apie ju parduodama produkta, paskui paaiskeja, kad ta daikta apie kuri pardavejas taip kalbejo - nebera sandelyje ir bus tik kita savaite… Tu patiri stresa ir priverstas sumoketi 20% daugiau nei vertas produktas tik todel, kad verslininkas galvoja, kad tai yra jo aptarnavimo kaina, tuo tarpu KOKYBE kuria as gaunu uz JO PELNA = 0! stai apie ka as kalbejau.
As nesakau, kad tai taikytina kiekvienam, bet tai pasitaiko kone kaskart, kai tenka kanors isigyti is buitines technikos, elektronikos, laikrodziu, ar pan… na, tai as ir iskeliau klausima - ar verslininkai jauciasi VERTI to, uz ka jiems moka.
"tuo tarpu KOKYBE kuria as gaunu uz JO PELNA = 0! stai apie ka as kalbejau"
O kas liepia iš tokio pirkti? Pasiunti nx ir eini pas tą, kurio kokybė atitinka kaina.
is tiesu yra gerai kai gali parduoti brangiai, ir laimi tie, kurie irodo pirkejui kad ta preke is tiesu jam yra reikalinga ir verta prasomos dideles kainos.
bet dazniausiai pelno marzą riboja konkuencija rinkoje, o ne vieno ar kito verslininko noras daugiau uzdirbti, ir mano galva, cia visiskai jokios itakos neturi asmenine verslininko ambicija uzdirbti daugiau. nors ir verslininkas noretu daugiau gauti, jis ziuri i konkurentus ir pirkejus,… t.y. kiek jie gali moketi… remiantis naujausiomis teorijomis, kaina (pelno marza) turetu buti nustatoma pagal tai kiek kiekvienas pirkejas vertina ta preke, visiskai neatsizvelgiant (arba atsizvelgiant minimaliai) i savikaina ir kastus. bet realiai ta sunku nustatyti todel taikomos paprastesnes kainodaros strategijos.
nu taip, tas didmenininkas gavo savo pelna nesukurdamas jokios pridetines vertes, o vien uz zinojima, kad viena diena ateis jasha, ar daug i ji panasiu, ir ispirks visa jo turima shlamshta. Tai jeigu jo zinojimas kad tu ateisi ir pirksi, jam atnese pelna - kur cia yra problema? Nelaimingas pirkejas ?? - o kas verte pirkti shalmshta, jei gali rinktis kita preke/pardaveja?
Liux, bet tik tu aprasei GAMINTOJO kainodara, o ne MAZMENININKO. produktas keliaujantis vertes grandine is pliko produkto virsta kazkokios problemos sprendimu. Taigi mazmenininko tikslas sukurti didziausia pridetine verte ir uz tai jis gauna savo marza.
Klausimas yra ne ar geras, ar blogas lietuvisko verslo modelis, bet ar Jus, verslininkai, patys jauciate, jog esate verti savo marzos? ar jauciate, kad vartotojui sukuriate ta verte, uz kuria prasote tu pinigu?
As neklausiu ar gerai ar blogai, o asmeninio vertinimo.
Mano isitikinimui dazniausias pardavejas musuose nekuria pridetines vertes, o tiesiog uzsideda tarpininkavimo komisinius, kurie yra neverti 20-100% antkainio. Gali jie tai sau leisti - nes nera PAKANKAMOS konkurencijos arba ji iskreipta!
Taigi toks verslo planavimas, formuoja bendra kultura, kas lemia varotojo ignoravima, tad tikiu jog kitos kulturos (tarkim ES) verslas izenges i LT rinka gali isjudinti LT verslo pamatus, jei nebus imtasi iniciatyvos transformuojant verslo kultura. Cia tik toks globalinis samprotavimas.