Per kazkiek tai laiko pakliuvau i gana keista situacija Pietauju dazniausiai pastovioje vietoje, na ne visada bet dazniausiai…Tiesiog vienas zmogus vis ziuredavo i mane ir as viena karta emiau jam ir nusisypsojau…tiesiog sheip, kazkoks man jis liudnokas vis atrodydavo, be to man siek tiek patiko Norejosi tiesiog zmogui padovanoti shilta shypsena…Po to jis pradejo su manim kazkaip tai oficialiai sveikintis…Ko gero pagalvojo, kad pazystama kokia nors esu,kazkur matyta bet nelabai prisimenu, labai juokingai visa laika jausdavausi, kaip kokiame neaiskiame zaidime…tur but daugiau neberizikuosiu nusisypsoti jokiam nepazystamam vyrui…Blogiausia tur but tas, kad jis man is tikruju patiko, kitu atveju, aisku, buciau issisukus is situacijos paprasciausiu budu, tiesiog isvengciau is viso bet kokio susidurimo…Be to jis budavo visa laika su zmona…na ko gero su zmona Tiesiog jausdavau ibesta jos zvilgsni…na gal man jau vaidendavosi Bet manau kad gal ir ne…
Ar jums nepasitaiko panasiu situaciju?
Man kartais panasiu sitauciju pasitaiko, bet jeigu as jauciu “zmonos” arba drauges ibesta zvilgsni, ja apvainikuoja ne prastesniu zvilgsniu (o jis pas mane stiprus, rudos akys vis del to)
Bet lietuvoje as dazniausiai stengiuosi nepazistamiems nesisypsoti, nes tai kazkaip neteisingai supranta. Kas kita uzsienyje, ten nusisypsai ir atgal gauni tokia pat sypsena, ir niekam del to "kudlotos"mintys nekyla.
Tik nenustokit sypsotis. Jeigu jau kazkur kazkas nutiko, tai viskas, mes lietuviukai jau negalesim matyti Jusu graziu sypsenu. Absurdas. Paskui pacios sakot, kad mes Jusu nekalbinam.
man tai buvo, kad ejau gatve ir prie manes priejo kazkoks senukas. Taip prisikises paziurejo man i veida ir uzsiemes uz galvos kazko issigandes susuko : " Ojezus marija…!!!" … ir nubego … taip ir nesupratau kas ten jam ne taip pasirode
Vyrai daznai sypsosi svetimom merginom, na ir kas? mes juk darome ta pati?
Reikia sypsotis, kodel gi ne?! kodel is karto keistos mintis?!
nusisipsai ir paciam pasidaro maloniau.
dar kai pasisveikina ir nezinau kas tai dar puse velnio…pasisveikinu ir tiek…
bet yra buve keleta kart kad pasnekina, pazistamas, kalbam…o su kuo kalbu tai nezinau… nu lyg ir matytas…bet…
vieną vasarą aš kasdien eidavau iš miestelio į kaimą apie 5 km ir vis susitikdavau Šerėną (Dviračio žynios tėvą), tai jis kaskart mane kalbindavo ir Maryte vadino
pradžioj bandžiau aiškint, kad aš ne Marytė bet paskui pamačiau kad beviltiška tai pakalbėdavom apie kažkokį Tadą
Mama karta pasakojo, kad kazkokiame suvaziavime eina kolidoriumi, mato, toks pazistamas is matymo vyriskis stovi. Ji, aisku, pasisveikino - paaiskejo, kad tai Terleckas Tai po to jis ja labai intensyviai i jo partija kviete istoti