OT: Moteris
Štai ir ji!!! JI!! Viešpatie koks grožis, kokios linijos…
Negaliu net prisiliesti - JI TOBULA. Taip, aš neperdedu - apeinu dar sykį
kad galėčiau nors trumpam vėl, bent savo akimis pasinerti į tobulybės ir
grožio jūrą.
O ji stovi lyg niekur nieko… Ir šypsosi man… MAN???
MAN!!! Tarsi bandydamas pabusti pasipurtau - nepadeda… Ji jau užvaldė mano
mintis, aš priklausau JAI. Aš jos vergas.
Prieinu arčiau - šiek tiek pasilenkęs ranka prabraukiu jos tobulą šoną.
Užsimerkiu. Malonumas, kurį kelia šiurpuliai bėgantys mano ranka,
pereinantys į viso kūno drebulį, toks panašus į skausmą… Bet aš stiprus:
aš galiu pasitraukti, eiti tolyn, bėgti nuo jos - aš negaliu, niekada
negalėsiu turėti jos… NIEKADA!!! Toks mano likimas.
Keistas padaras yra žmogus - kuo labiau tolimas ir nepasiekiamas yra jo
tikslas, tuo atkakliau ir nuožmiau jis stengiasi jį pasiekti. Aš ne
išimtis… Ir kodėl man turėtų kažkas kliudyti?.. Juk dabar esam tik MES -
aš ir ji, pati tobulybė siųsta man…
Aš lengvai ir švelniai lenkiuosi, dar sykį paglostau jos šoną - švelniai
tarsi bijodamas pažadinti baisią jėgą kurios nesugebėsiu suvaldyti… Tarsi
bijodamas ją atbaidyti nuo savęs
KRENTU Į JĄ…
Minutėlei kūnas apmiršta, aš apsvaigstu nuo jos kvapo, mano širdis apmiršta.
Švelniai, vos piršto galiuku tarsi žaisdamas, glostydamas, spusteliu tą
rausvą dėmelę… Ji atsidūsta - tyliai, švelniai, pratisai. Nurimsta…
Įsikibęs abiejomis rankomis stumteliu JĮ… Ji vėl atsidūsta.
Nuostabus garsas - tokio niekada nesugebėsi pamiršti ir niekada jis nebus
man brangesnis ir artimesnis širdžiai nei regėti sapnai. Kodėl? todėl, kad
tai kas vyksta dabar - vyksta IŠ TIESŲ!!!
Mano ranka slysta žemyn… Atlieka tai ko neturėtų atlikti, aš vėl kiek
galėdamas stipriau įsitveriu,vėl stumteliu ir mes lekiame… Skrendame…
Sukamės ratu, aš glostau ir švelniai maigau viską ką galiu pasiekti…
Viską!!! Svaigulys apima mane…
Tai tęsiasi ilgai. Labai ilgai. Bent taip sako išvargęs mano kūnas, jos
šiluma, tačiau protas atsisako tuo tikėti, jis reikalauja dar dar dar…
Ir mes toliau skrendame, lekiame, sukamės. Mes - jau ne atskiri… Mes -
VIENAS.
Tačiau - O NE, TIK NE TAI!!! - staiga ji sudreba, atsidūsta giliai giliai -
tarsi iš pačios širdies
Ir nutyla.
Tai netgi svaigiau nei aš galėjau sau leisti svajoti… Ir tegul taip lieka.
Tegu atima ją iš manęs… Tegu… Tačiau niekas niekada negalės atimti mano
atsiminimų, kai aš pirmą kartą vairavau (tegul ir vogtą) Ferari…
(ish omnitel news)
Pavarei tu cia 
Beveik poetas
Ferrary… Grazus vardas…
Primena filma “Dingti per 60 sekundziu”, kai tas ciuvas buvo isimylejes viena tachka (neatsimenu pavadinimo) ir vis nesekmingai bande pavogti ja 
Gerai kad dar nepadare jos per ishmetamaja vamzdy
hashe
Nu chia nerealiai! Man patiko
ELEANORA atrodo.
tiksliau ford mustang shelby gt…
Ech… Turbut cia buvo jo pirmas kartas… Su Ferrari
Xe xe xe… po truputuką karštis pribaigia žmones…miražai, haliucinacijos… tik va nei tiesiogine, nei perkeltine prasme nesupratau kam ten JĮ (čia tipo pavarų svirtis…) abiem rankom stumti…
Nzn, man taj nepatinka tokios nesamonez
[quote]
audrius/klubas juta raše:
Nieko tu nesupranti: chia kodinis pavadinimas, kad 
nesuprastu. 
shiaip reikejo prideti (c) Splitas