Och jau tie lietuviai! Gali būti blogiau?

Och jau tie lietuviai! Gali būti blogiau?

As galiu jums pasakyt,kad dauguma lietuviu vairuotoju yra tikri shikniai.Ne karta esu tranzaves ir atsimenu,kad sustodavo tik retas.Nors masinoj budavo tik vairuotojas,bet vistiek nesustodavo!Budavo pats geriausias bajeris kaip sustodavo moterys!
Viena karta mes su dviem draugeliais tranzavom i Klaipeda,bet ta diena niekas daugiau nesustojo,tik viena moteriske ir mus visus paeme!
Visgi siam pasauly buna stebuklu!Ar daznai jums taip taip atsitinka VIRUKAI,kad jus paveza moteris?
Jus tai ne daznas reiskinys???O gal??????

sočiai esu patranzijęs, nors ir negaliu dar lygintis su tikrais autostopo asais: Nimfa, Sytu … dabar pats pavežu tranzuotojus ir …
viena iš pirmųjų tranzuotojo taisyklių - būk malonus vairuotojui. T.y, jei mezgasi šneka - šnekėk, kalbink. Daug vairuotojų tam sustoja, kad pašnekovą turėtų. Nėra geresnių vaistų nuo migdymo kaip pokalbis. O dabar … kiek Lietuvoj esu pavėžėjęs pernai žmonių - nei su vienu pokalbis nesirišo. Žodį lupte išlupti reikia …

As nesakau,kad man niekas nera sustijes.Gal man taip pasitaikydavo.Man tai paciam patinka pasneket su tuo kas uz vairo,nes taip vistiek linksmiau ne tik man,bet it tas kas veza!Kartais patys vairuotojai pasako gal tik du zodzius!
Viena karta mane paveze dvi grazios panikes.Va tada tai pasnekejom,nors masiniukas buvo tikrai apgriuves(Ford Fiesta 1,1).Bet cia ne esme.Esme ta,kad su merginom,ar moterim vairuotojom yra zymiai lengviau pradeti kalba.Su jom tikrai yra apie ka pasneket!
O tos mergilikes buvo studentes ir dar kokios studentes…Na cia jau aiskint nereikia!Niam niam

Pamenu gerai tai tik tris atvejus kai pavežė mane moteriškės/merginos.
Vienąsyk tai buvo moteriškė su dviem savo vaikais, kuriems apie dešimt metukų, kitąsyk dvi jaunos studentės, o dar vienąsyk po penkių valandų autostopo sustojo vienintelė mašina, kurioje vėlgi buvo studentka, pametė mane ji iki man reikiamo taško Mirkt Labai dėkingas jai, nes tikrai galvojau iškepsiu ant saulės, buvo rugsėjo pirmoji, ir gan karšta diena… O aš ant kelio stovėjau ir stopinau… Nei medžių po kuriais pasislėpti, nei kažko panašaus… Penkias valandas stovėjau, ir tik ta vienintelė studentka sustojo…