Nuodeminga meile - saldziausia…
Na taip… Kaip vysnios is svetimo sodo…
Ta meile, kuri mums nepriklauso. Kurios negalima tureti. Kuri yra nuodeme. Beprotiskai saldi… Kad kartais atrodo, jog del tos nuodemes ir tevertejo gyventi…
Kaip kvaila. Ka turi, to nevertini, ko neturi, tas taip zavi…
Gali kiauras valandas istoveti lietuje, kad pamatytum, kaip ji uzdaro langa ir nueina pas savo vyra i lova… Gali nuvaziuoti simtus kilometru, kad palaikytum jos ranka savojoje… Myletis taip, tarsi uz valandos mirsi, nes nezinai, gal tai paskutinis jusu meiles kartas… Nes ji ne tavo ir tu ne jos…
Viso to netureti? Koks pilkas taptu gyvenimas…
Teisingai,uzdraustas vaisius-skaniausias
----------------MEGAUKIMES akimirka 
---------------------
ir nesakyk , kad meile nuodeminga 
sis teiginys is esmes KLAIDINGAS !
Nebukit silpnavaliai- ismokit atsilaikyti! 
Tik gal geriau taip ir prastovet lietuje ir nezengti per jos slenksti kai ji uzvers ta langa ir jos vyro lyg tycia nebus…Nes kai tas lietus lis koki 100-taji karta,jau nebegirdesi koks nuostabus jo beldimas i langa,nebejausi kristolinio skambesio,tai bus taip iprasta…Ir nors tas virpulys kuris perbegs tavo kunu vos apie ja pagalvojus trauks atgal kaip narkotikas,pagalvok,kad tai laikina…Ir tai tik aistra,kuria uzgesina laikas…Ir tas zmogus kuris salia kaip sakai nevertinamas,neturi kenteti del to…Nes jis jaucia…
Ir kai suprasi,kad tai Meile be kurios gyventi toliau nebeverta,pulk is lietaus tiesiai jai po koju…Ir niekad nepaleisk…
o gal cia ne meile
gal astriu pojuciu, adrenalino pareikis
del skonio nesiginchijama 
mano subjektyviu poziuriu - si tema labiau vyrishka
man, kaip moteriai, visas saldumas susideda is Pasitikejimo, Ramybes, be abejo - aistros - blimba, kai tu esi salia TAIP pazistamo/patikimo zmogaus ir jis visas tau patinka - nuo galvos iki koju!
va tada ir saldu
pritariu
tokia meilė man labiau panaši į mazochizmą kai važiuoji 100km vien tam, kad pajausti skausmą, lauki lietuje vien tam, kad pamatytum kaip jis nueina į kitos glėbį… 
na kaip kančia gali būti saldi?
Tu teisi iki kiekvienos lasteles, bet buna kitaip. Ta Meile, apie kuria kalbi, pilkoje kasdienybeje tampa pilka, beverte meile, prie kurios koju pulti… juokinga. Taciau grizus po perzengto slenkscio ir nusilpus po alinancios kovos su savo sazine norisi pulti jai po koju, nes ji tampa Meile… Kad tai suprasti, reikia isbandymu… Apmusejes auksas nezavi, jis blizga, kai trinasi…
Girdejau, kad prostitutes tampa geros, istikimos ir supratingos zmonos. Jos per daug gerai viska zino… Jos niekada nepriekaistauja vyrui uz zingsni i kaire… Ir vyrai pas jas grizta…su dekingumu uz supratima.
Taip jau buna…
Uzdraustas vaisius saldziausias
Gal tas vaisius ne toks jau ir uzdraustas, gal mes patys sau pasistatom paslapties sienas ir isgyvenam savo gyvenimo teatra, gal tas lietus, tas slenkstis, tos durys pro kurias norima ieiti ir yra ta paslaptis, nes jas dar niekas nepasake, kad pro jas galima ieiti. Zmones megsta paslaptis, tai suteikia musu gyvenimui romantikos, kaip jura, kaip saule, kaip lietus. Megstu paslaptis, kartais net nesistengiu ieskoti ju paslapciu, nes taip buna romantiskiau.
Ar bučinys (baliaus metu gerokai išgėrus) nesukėlęs jokių emocijų tai jau žingsnis į kairę?
O jei rasant kažką į temą, tai nežinau ar nuodėminga meilė saldžiausia. Manau saldžiausia būna tada, kai jaudina kiekvienas mylimojo prisilietimas, kiekviema glamonė, kiekvienas bučinys. Kai tiesiog geras kartu, kai tikrai žinai kad tai tikra meilė ir tai tikrai tas žmogus su kuriuo nori būti tą akimirką ir tos akimirkos neiškeistum į nieką kitą.
nukrypimus i kaire pateisinu tik tuo atveju, kai seimoje nera santarves, O mei myli, tai ta meile tikrai niekada netaps pilka kasdienybe, paprasciausiai karts nuo karto reikia pramoga pasidaryti
ir nereikes jokiu uzdraustu vaisiu
Et, vieniems emocijų nesukelia tik bučinys, kitiems, žiūrėk, ir kyšt-my*t.
Taigi o įėjus paslaptis išnyks o už tų durų nerasi to, ko tikėjaisi, nebeliks svajonės…
I.5 rašė
Gal tas vaisius ne toks jau ir uzdraustas, gal mes patys sau pasistatom sienas
Žinai,Otmorozkai,yra žmonių su kuriais tiesiog gera būti ir visai tai ne nuodemė.Nes vesdamas neįsigyji teisės į nuosavybę
Iš tikro žmogus dažnai nori turėti būtent tai, ko jis negali turėti arba ką pasiekti yra labai sunku… O tai kas yra šalia, net kartais nepastebi, nes sieki kažko, kas … ne šalia. Iš dalies gal net nuskriausdamas tą, kuris čia pat.
Bet kodėl taip yra?.. Juk kartais net širdies gilumoje žinai, kad niekad to kažko gal ir neturėsi, o gal žavi pati laukta akimirka?..
sunku pasakyti…
Tai kančių kančia…
Gal kažkam ir saldu…as to nesuprantu…
nesuprantama man tokia kančia savu noru… ir neatrodo saldi
gal jau išaugau iš to amžiaus
ir rami sąžinė man yra labai labai svarbu o tie visi nukrypimai į kairę sąžinei ramybės tikrai nepriduotų 
taip spėju ir tuo tikiu