Nemiga ir gyvenimo geris…
o ash visada eidama lauke nakti sstoju paziureti i menuli…
Kai manes paklausia i ka ziuri pasakau "i menuli… paziurek kaip grazu. "
Tada visis sustojam ir ziurim.
o kai as prisivalgiau tada man lengviausia uzhmigti o ypac kai skaniai privalgau
mhm ir aš neretai vakarais balkone pasėdžiu ;]
bet vat ir miegas vienas iš didžiausių gyvenimo gėrių
taip taip.visa tai labai gerai.ir as labai noreciau skaityti kada ir kiek noriu,ziureti nors kiaura nakti i zvaigzdes…ir jei galeciau eiti miegoti ir keltis kada noriu,kad galeciau niekur neskubeti,ir nedaryti to kas man nepatinka,ir atrodo beprasmiska,butu labai gerai.taip pati sau gyvendama turbut visiskai sumaisyciau diena su naktimitaip gyventi noreciau,bet negaliu…
gyvenu kitokiame pasaulyje,su kitokiomis taisyklemis ir tai knisa.
nemiga-geriausia mano draugė.mėgstu naktį gurkšnoti arbatą ar kavą ir traukti gardų pypkės dūmą,žiūrėti pro langą į aptemusius pastatus…nepaaiškinamai grąžina vidinę pusiausvyrą.
na ne,nemiga man ne prie sirdies
Kai žinai, jog ryte reikės anksti keltis, o vakare dar kankina nemiga… Negerai. Kitos dienos darbus reikės pradėti neišsimiegojus. Egzotika tai gali būti kai dirbti nereikia. Bet ir tada, kai matai žmogų su pamėlusiais nuo nemigos paakiais, jis visai neatrodo egzotiškai…
Kaip ta nemiga mane iškankino. Ir man tai visai ne gėris. Negalėjau miegoti, gėriau vaistus - nepadėjo. Ir veikti nelabai ką noris, nes žinai, kad rytoj anksti keltis, o tu dar nemiegi. O jeigu ką nors veiksi - dar labiau pavargsi…
Kai kankindavo nemiga užsiimdavau kažkuo naudingu - tvarkydavau kažką, skaitydavau. Rytais maukdavau energetinius gėrimus, kad per pamokas neužmigčiau. Bet paskui kažkaip savaime praėjo nemiga :] lucky me
as gėri randu tik
tarpusavio meilėje,supratime…
Beprotiškai pasiilgau šiltų vasaros naktų.