Nejaugi aš iš tų, kurie gimė be marškinėlių…
Galiu pasakyti,visas mano gyvenimas-didziule nesekme…aisku,buna graziu akimirku,bet tik labai labai trumpam,o siaip visa sgyvenimas toks sudetingas…nejaugi dar turesiu kovoti uz geresni gyvenima…kai baigiasi vieni vargai,prasideda kiti,ir dar didesni…ir tiek nelaimiu,sunkumu pilnas tas mano dar kolkas trumpas gyvenimelis…atrodo,neesu blogas zmogus,bet visoj mano giminej tas pats,visi zmones tiek prisikenteje…kas per velnias…negi tai niekada nesibaigs ir toliau keliaus is kartos i karta?gal tai uzkeikimas?kaip su tuo susitvarkyti?
Tu gal pagalvok kiek esi atsiekus gyvenime, kiek esi macius, kiek zmoniu nuostabiu pazisti, ka esi ismokus, t.t. Alteisk, kad angliskai, bet: Focus on the positive.
Man irgi blogai,bet kabinuosi nagais į gyvenimą,ir vis tikiuosi,kad bus geriau.Jei netikėčiau… 
Sekme priklauso nuo turimo tikslo. Tikslas - tai tavo vaizduotes produktas. Nesikurk sau tikslo, o juo labiau jokio plano, ir tau nustos nesisekti. Negalvok kad jei ka nors turi dabar, jie (daiktai ar zmones) yra tavo ir bus visa laika tavo. Tada nebeprarasi nieko - juk negali prarasti to ko neturi. Negalvok kad kas nors yra ka nors tau skolingas - neteks nusivilti kai jie ka nors atsisakys tau duoti.
Gyvenk paprastai, sia diena - dziaugis viskuo ka gauni. Galvok kad si diena - paskutine kuria gyveni, nes viena diena tai bus tiesa. 
Jei pastebi gražias akimirkas, tuomet galiu pasveikint! Jos tikrai - tik trumpam ateina, tik akimirkai… čia kaip kalno viršūnėje - per sunku kvėpuoti, kad ilgai išbūtum, nors paskui visą laiką to ilgiesi Ir vėl, ir vėl lipi…
Tu aprašai, kaip jautiesi, kaip vertini savo gyvenime tai, kas vyksta. Kartais iš užburto rato, ar tokio chroniško nelaimingumo išlipti padeda kaip tik toks galėjimas truputį lyg iš šalies pažvelgt į save, savo mintis, jausmus, vertinimus. Matyt, tau tikrai sunku, bet ar tai tikrai reiškia, kad niekada nebus geriau? Kad tai nulemta ir nieko negali padaryti? Gal ir taip, bet kiek gyvenu, tiek patiriu, kad toks vertinimas (jis labai suabsoliutintas) netikslus. Į lemtį labiau žiūriu kaip į galimybių "puokštę" - galima rinktis vienokį kelią, o galima - kitokį. To, kas buvo - nepakeisi, to, kas bus - nesukontroliuosi, bet tai, kas vyksta dabar - gali būti įtakojama!
Sekmės
Nežinau ką tu vadini nelaimėmis. Todėl kažką konkretaus patarti tikrai sunku.
Galiu tik pasakyti tau tai ką sakiau savo dukrai (jai 5m.) Ji rašo diktantą ir ašparodau, kad įvėlė 3 klaidas - ne taip susuko g raideles. Ji ėmė raudoti, esą ji pati nelaimingiausia ir niekada neišmoks NIEKO ir visada darys klaidas.
Aš paprašiau, kad ji pagalvotų apie avariją ir suvoktų, jog tai yra klaida, kuri kainavo daug pinigų, kartais sveikatą ir net gyvybę. Žmonės po jos turės gyventi toliau. Paprašiau, kad prisimintų, jog gydytojai padaro klaidų, kurios kainuoja žmonėms gyvybę ir artimieji praranda mamas, tėčius ir vaikučius. Gydytojai gydo toliau. O kur klaidos, kurios sukelia traukinių, lėktuvų, griūvančių pastatų avarijas. Priminiau dukrai apie iš bado mirštančius vaikus, vaikus neturinčiu tėvų. Ir palyginau jos nelaimę su visų tų žmonių. Ji suprato, jog yra tikras laimės kūdikis ir netgi gali padėti kitiems.
Nežinau kokios nelaimės lydi tave, bet ar jos nepanašios į mano dukros bėdas? Ar tu tikrai gimei be marškinėlių?
parašyk mums daugiau apie save. Gerai?
Galbut mes per daug iprate savo gyvenimus lyginti su tu, kurie gyvena gerai. Tuomet ir mano gyvenimas butu viena didele nesibaigianti nelaime. Bet kai rytais pazvelgiu pro langa ir matau kaip bomzai stumdosi prie konteinerio, pagalvoju, juk nera jau taip blogai, turiu stoga virs galvos, turiu ka valgyt, tuomet pasijuntu daug geriau. Galbut tik tau vienai atrodo, kad tavo gyvenimas yra blogas, zinok taip nera, visu musu gyvenimas nera lengvas, ismok dziaugtis tuo ka turi ir pasijusi daug geriau.
sandra3x, HCI 
- net nebeturiu ka pridurti.