Nebus taip su VDV?
EV tampys VDV ant traliuko? 
iki ziedo palakstyty 
Px,registruosim ant kabardino balkarijos piliečio 
Aš kai Gentvilo išsakytas mintis paskaitau tai pasidaro šiek tiek nejauku. 
a nx tu kazkokiu pridurku kliedesius skaitai? jie sau- normalus zmones sau.
Tai kad tas sau nelabai iseina,kai kala per pinigine.
Dr, ir griztam i esmiu esmes asme 
a matai kaip *pimp…*ovaj yr zenytis?
Nakčio, kokia sasaja ižiurejai tarp vedybu ir brangstancio kuro,elektros ir sildymo? Siaip as tai galiu palygint bukle vedes ir chalastiakas, bent as nematau dideliu kasiaku
Kad kai halastiakas ant tiek tas viskas px absoliuciai. Plius jus, naminiai, dar ir iprantat po to prie komforto, poplaukio neturit. Ir trecia- insipareigojimai ir acakomybe, kai to ner, visai kitos programkes.
Nakties irgi gali palyginti. Kad negali palyginti
Cia tipo teoriskai uz argumenta- idealiom salygom, ania? o realiai- kiek tos idealios salygos? tokiu pvz mates, kad
VDV tampys EV ant traliuko jau mačiau - didelis kamštis, davažiavus priežastį vidur sankryžos žiū stov E-Pace, šalia traliukas ir iš ko laidas į Jag pajungtas 
Justas Lengvinas 23 val. · Ilgasis savaitgalis arba 1000 kilometrų elektromobiliu Viskas prasidėjo nuo to, kad nenorėjau mokėti ekologinio mokesčio važiuojant į Nidą. Rimtai, kažkaip pagalvojau, kad juk galima šiais laikais ir legaliai išvengti kai kurių mokesčių, o vienas jų tai šis, už ekologiją. O ir šiaip seniai norėjau bent trumpam pagyventi su elektromobiliu, nes gavus jį bandomajam važiavimui įprastam savaitgaliui, dažniausiai, nuvažiuoji tokį atstumą, kad įsikrauti tenka vos kartą ar du. Šio savaitgalio tikslas buvo bent 1000 kilometrų elektra ir jokio išankstinio planavimo kur ir kada krausiuosi – visi sprendimai, tebūnie, bus priimami kelyje. Norėjau patikrinti kiek daug teks paaukoti vardan to tylaus elektrinio važiavimo. Automobilis – Škoda Enyaq iV su 82 kWh talpos baterija ir, pasak gamintojo, net 510 nuvažiuojamų kilometrų. Visi žino, kad šiam skaičiui pasiekti reikia labai sąmoningai galvoti apie kiekvieną veiksmą prie vairo, tad aš net neturėjau vilties, jog mano rankose Škoda nuvažiuos tiek. Juolab, kad didžioji dalis kelionės laukė greitkeliu ar užmiesčio keliais. Jei kas nesusidūrė su elektromobiliais, tai pirma pamoka apie juos: kadangi ten nėra pavarų dėžės, kuo didesnis greitis, tuo didesnės ir sąnaudos. O mieste prie jų mažinimo dar prisideda ir dažnas stabdymas, kurio metu energija regeneruojama atgal į baterijas. Pirmoji savaitgalio diena. Popietę išvažiavus iš Vilniaus, pakeliui pasimalus po Kauną, turime tikslą vakarop pasiekti Nidą. Baterija pilnai įkrauta, o kompiuteris rodo beveik 400 kilometrų galimą nuvažiuoti atstumą. Aišku viena, kad kažkur reikės įsikrauti. Pirma mintis buvo greitkelyje važiuoti 100 km/val ir ne daugiau, mat taip patausosiu energiją ir trumpiau teks stoti. Klydau čia tik vertindamas savo vairavimo įpročius – labai nemėgstu važiuoti pirma juosta kartu su vilkikais. 110-120 km/val leido jaustis komfortiškiau, o sąnaudos nuo to labai smarkiai, atrodo, nenukentėjo. Nukentėjo gal tik mano savęs vertinimas – skubėti niekur nereikėjo, bet važiuoti lėtąja juosta kažkaip neturėjau pasiryžimo. Mes įpratę skubėti, nesvarbu tik, ar yra kur. Juk savaitgalis, išeiginės, o keltai į Nidą kelia iki išnaktų. Kaune įkrovimo stotelių neieškojau, mat baterija dar buvo kažkur tarp 70 ir 80 procentų įkrova, tad efektyviau būtų ją iškrauti dar daugiau prieš jungiant prie laido. PlugShare programėlė rodo, kad autostradoje kas keliasdešimt kilometrų bus po greito įkrovimo vietą, todėl nesukdamas galvos važiuoju. Greitis 120 km/val, mokausi važiuoti pirma juosta ir būti lenkiamas. Kai likę kilometrai krenta greičiau už faktiškai nuvažiuotus kilometrus jau ir tas greitis tampa “gal per didelis…”. Matau, kad už keliolikos kilometrų, prie kavinės Nikola, yra LAKD įrengta nemokamo krovimo stotelė. Nuo jos iki Nidos dar daugiau nei 150 km, tad reikia įsikrauti bent 100 km atsargos. Stotelė veikia, tik greito krovimo laidą jau pasijungė Kia eNiro, o man belieka lėtas laidelis. Aš patirties turiu mažai, jungiu ir tikiuosi, kad nors ir lėtai, bet kažkiek įsikrausim. Ne. Kompiuteris rodo, kad tokiu greičiu kraunantis, reikės laukti 15 valandų, kol baterija bus pilna. Saulė jau leidosi ir vien dėl to, kad galėčiau padaryti gražią nuotrauką, mašina dar pakabėjo ant laido – per 10-15 min įsikrovė vos keli kilometrai. Važiuojam toliau. Jei labai neskubėsiu, skaičiuoju, kilometrų turėtų užtekti iki Klaipėdos tai tikrai, o ten tai jau rasiu kur įsikrauti. Šiaip, gal net ir iki Nidos užtektų, bet dar reikia grįžti. Ne, taip netinka. Labai nemėgstu, kai telefono baterija krenta žemiau 30 procentų ribos, pasirodo nemėgstu to pačio ir su elektromobilio baterija. Už Kryžkalnio pastatytoje naujoje Circle K įrengta ir Ionity įkrovimo stotelė. Girdėjau, kad brangu, bet girdėjau ir tai, kad krauna labai greitai. Tinka. Už naujos degalinės, kamputyje, stovi du Ionity balti stulpai su laidu. Apšviesta, gražu. Atsiskaitymas per programėlę arba internetu. Programėlę turėjau iš anksčiau (nors naudotis dar neteko), tad bandau prisijungti, bet, žinoma, nepavyksta. Tai su elektromobiliais man jau tampa įprasta – skambinu į pagalbos numerį. Angliškai kalbanti mergina kitame laido gale (pun intended) sutvarko mano situaciją ir krovimas prasideda. Aišku, ką ji ten sutvarko, tiesiog pasako tai, ką pirmiausia sako visi tech supporto darbuotojai – perkraukite programėlę ir bandykite dar kartą. Kai pats perkrovinėjau tai neveikė, bet paskambinus jai, kažkaip stebuklingai, pavyko. Čia krovimas vyksta gan greitai. 4 ar 5 km per minutę. Po keliolikos minučių ramiai ir su nuskaičiuotais apie 10 eurų pajudam toliau. Pagalvoju, kad jei tokiom kainom teks krautis ir toliau, tai vargiai aš čia sutaupysiu. Na, bet mečiau sau iššukį, tad priimu jį su visais jo teikiamais potyriais. Į keltą spėjom, net ne į patį vėliausią reisą. Pirkdamas bilietėlį vos nepaklausiau ar nėra taikomos nuolaidos elektromobiliams, bet greitai paprieštaravau pats sau. Jie sveria dar daugiau ir jei keltų kompanijos pradėtų kelti vien elektromobilius, matyt laivų degalų sąnaudos smarkiai išaugtų. Na, bet ekologinio mokesčio punkte pravažiavau aukštai iškelta galva. Aišku tik po to, kai kontrolierius dokumentuose įsitikino, jog Škoda Enyaq tikrai yra varoma elektra. Vilnius – Kaunas – Nida elektros sąnaudos buvo 20 kWh/100 km. Šiaip, atrodytų, nemažai, bet automobilis didelis, o važiuota buvo daugiausiai greitkeliu, tad matyt visai neblogai. Ryte, pusryčių metu, norėjau palikti prieplaukoje esančioje stotelėje Škodą įsikrauti, bet stotelė neveikė. Buvo dar viena toliau, ant kalno, bet patingėjau, nes elektros buvo užtektinai grįžimui į Klaipėdą. Į gimtąjį miestą grįžau jau su “degančia bako lempute” (tikiu, kad šiam posakiui EV vairuotojai turi savo terminą). Stotelių daug visame mieste, bet greito krovimo vos kelios, o viena jų vos pora kilometrų nuo namų, bet atrodė per gerai, kad būtų tiesa. Reikėjo į parduotuvę, tad užsukom į Akropolį. Ten net keturios krovimosi vietos ir dvi iš jų laisvos – pasisekė. Vos už poros minučių užsipildė visos. Tiesa, stotelės čia krauna labai lėtai ir per daugiau nei valandą įsikrovė vos 50 km. Nemokamai, tad negali pykti, bet per tą valandą prisiminiau kaip aš nemėgstu vaikščioti po prekybos centrus. Nauji potyriai ir viskas dėl to nemokamo įvažiavimo į Neringą. 50 papildomų kilometrų baterijoje negelbėjo, nes planas buvo su šeima įsukti daugiau nei šimtą kilometrų užmiestyje. Nuvažiavau link tos greitos stotelės šalia namų ir laidas buvo laisvas! Vos per valandą Škodos baterija pasipildė iki šimto procentų ir, žinoma, nemokamai! Kitą kartą įsikrauti bateriją jau reikėjo tik dieną prieš važiuojant namo. Pilnos įkrovos normaliam žmogui normaliomis dienomis, manau, pilnai užtenka visai savaitei. Kadangi čia buvo savaitgalis ir norėjosi daug nuveikti, tai ir sukosi kilometrai gan sparčiai. O ir tikrai, sąžiningai sakau, nesistengiau važiuoti kažkaip super ekonomiškai. Važiavau patogiai, taip, kaip ir su savo dyzeliniu Passatu. Pirmadienio pavakarę, prieš rytojaus kelionę namo, atvažiavau vėl į tą stebuklingą stotelę šalia namų – užimta. Nieko, neskubam, važiuojam saulę palydėt, o į stotelę atvažiuosiu vėliau. Vėliau – užimta. Žemėlapis rodo, kad kita greita stotelė yra už kokių 4-5 kilometrų, bet žmonės rašė, kad ji dažnai neveikia. Na, bandom. Veikia. Pajungęs laidą jau laukiu, kada atvažiuos pasiimti Mama, kad nereikėtų marinuoti laiko turgaus aikštės pakampėj įrengtoj stotelėj, bet kol ji atvažiuoja krovimas net kelis kartus atsijungia. Dabar aišku apie ką žmonės rašė. Neviltis dar neima, bet darosi nesmagu. Besikraunant sutiktas Bolt vairuotojas, važinėjantis su elektriniu Ioniq rekomendavo važiuoti link uosto. Sako: “ten mokama, tai nieks nesikrauna. Visi į tą Vingio galą važiuoja nemokamai krautis.”. Hm, galiu ir mokamai, bet kažkaip iš principo jau noriu nemokamai. Važiuoju ir aš dar kartą į tą Vingio galą, o jei bus užimta, paliksiu mašiną kieme ir rytoj kelsiuosi anksčiau, kad spėtų įsikrauti prieš kelionę. Ir voilà – laidas laisvas! Po keliasdešimt minučių beveik 100%. Rytojui pasiruošta. Ir tos baterijos gal net būtų užtekę iki Vilniaus, bet vakarojant su Donata sugalvojom, kad pakeliui dar reikia užsukti į Uteną. Taigi, maršrutas iš 300 km staiga pavirto į beveik 450. Na, iššūkis, tai iššūkis. Pirminis planas – įsikrauti Kaune. Pusvalandį, ne daugiau. Likus keliolikai km iki Kauno autostradoje pamačiau LAKD stotelę, bet joje jau kažkas krovėsi. “Ai, varom į Kauną, kavos nueisim”. Tik pradėjus nagrinėti stotelių žemėlapį pastebėjau, kad viena stotelė, kuri labiausiai pakeliui, neveikia. Kita, prie LIDL, greičiausiai bus užimta, o prie Akropolio rasti laisvą vietą per išeiginę mažų mažiausiai optimistiška. Dėl LIDL neklydau, bet Akropolyje krovėsi vos vienas Leaf’as! Kol jis buvo pasijungęs teko tenkintis lėtu krovimu, bet už gerų 10 minučių šis buvo pilnas ir man teko garbė pajungtį greitąlaidį. Iki kol atvažiavo Renault Zoe. Nežinau kas tuomet nutiko stotelei, bet kas porą minučių atsijunginėjo krovimas. Neiškentęs perstačiau Škodą ir pajungiau lėtą laidą. Nervas ėmė, nes supratau, jog čia tikrai dar ne paskutinė šiandienos stotelė, mat žada įkrauti apie 50 km per valandą, o man reikia minimum 100-150, kad ramiai pasiekčiau Vilnių. Zoe šeimininkui irgi kažkas nesisekę, tad netrukus išvažiavo. Aš vėl pamėginau pasijungti greitą laidą – veikia. Atsiprašau, jei painiai čia viskas nuskambėjo, bet taip pat ir pats jaučiausi. Galų gale baterija įsikrovė iki ±300 km, o man reikėjo tik ±250. All good. Beje, sąnaudos iki Kauno buvo net 24,4 kWh/100. Greitis tas pats – 110-120, bet visą laiką reikalą gadino stiprus priešpriešinis vėjas. Tad ir kilometrai autostradoje tirpo ant akių. Kelyje Kaunas – Utena greitis 90, tai tvarkingai juo ir važiavau. Sąnaudos pamažu krito, o baterija nebe taip greitai mažėjo. Utenoje sustojau prie stotelės iš esmės tik tam, kad padaryčiau nuotrauką ir pažiūrėčiau ar veikia. Na gal dar šiek tiek ir dėl to, kad labai nesmagiai jaučiuosi matydamas, kad baterijoje įkrova krenta žemiau 30%. Per tą nuotraukos padarymą įsikrovė 30 kilometrų, o iki Vilniaus kelias dar labiau sumažino sąnaudas – grįžus į kiemą visos dienos vidurkis, po nuvažiuotų 462 km, buvo 22 kWh/100. Vidutinis greitis 72 km/val. Iššūkis sau pavyko, per savaitgalį su EV įveikiau 1140 kilometrų. Bendros visos kelionės sąnaudos – 20,9 kWh/100 km. Viso automobilyje, be krovimo laiko, praleista 19:51 val. Geriausia dalis, kad visam šiam pasivažinėjimui išleidau vos 10 eurų, mat visus kitus kartus krautis pavyko nemokamai. Na, bet sutaupiau 10 eurų ekologinio mokesčio. Kiek kelionė būtų kainavusi su dyzeliniu ar benzininiu automobiliu? Apie šimtą eurų vien degalams, o tūkstanis kilometrų jau yra apie 10% atstumo tarp tepalų keitimų, tad reikėtų ir tai įskaičiuoti. Elektra, kol kas, tikrai pigu važinėti, bet yra reikalų norint surasti laisvą veikiančią stotelę. Viskas gerai, jeigu darbas nuotolinis – pajungi laidą, atsidarai kompiuterį ir dirbi. Mes įpratę kažkur lėkti, viską daryti greitai, net podcastus kartais klausome pagreitintai. Elektromobilis, nori nenori, pripratina sulėtinti tempą. To mums reikia, bet ne visi to norime. Kol kas elektra tikrai ne visiems, bet išsiplėtus įkrovimo stotelių tinklui tokios transporto priemonės taps tinkamos vis platesniam žmonių ratui. Tik klausimas kiek ilgai jos bus dar ir pigios, nes nemokama elektra tikrai ne begalinė. P.S. ir vis tiek, patys laimingiausi kilometrai prie vairo per savaitgalį buvo tada, kai brolis davė pratestuoti jo šviežiai žiedinėms lenktynėms paruoštą BMW su trijų litrų benzininiu varikliu. Elektra kasdienai OK, bet benzingalviai netaps elektrogalviais. Garaže turės likti vienas kitas kibirais degalus srebiantis automobilis. P.P.S. į Nidą, vienok, tik su elektromobiliu.
Nakcio, bet tu ir pats turi isipareigojimu,turi aCakomybes. Pajami is baradatu eurus uz kambari,tai paliube turi ir atsakomybiu ir isipareigojimu,dar ir pataikaut turi ,kad jie laimingi butu Aisku turim isipareigojimu,uz elektra nemokesi,atkirs staigiai
Viskas,pradejau skaityt nuo vidurio. Gana. Iveike 1140km ir sako degalams 100€ o gal 50€, ne? O jei vaziuotum su dyzeliu,kaip kad butum prisikes i kelnes,gal ir dar maziau ?
bet pisliavos kai kiaule papjovus - ieskoti kur krauti, nuvaziavus nerasti, arba neveikia, arba letai, palikti masina krauti, panikuoti ar uzteks ir pan. bliaaa, cia realiai ne poilsis, o darbas su tuo EV triperiu
va , pora metu ir stuka kilometru bei 5 min krovimo delfi.lt/mokslas/technologijos/bateriju-ateities-laukia-di dziulis-proverzis-rado-buda-kaip-jas-pagaminti-net-is-stiklo.d?id=8859 1455
brisiausgalas , vaistus nuo vėžio taip pat kiekvienais metais išranda
joooo tiek hemarojaus kad sutaupyt koki ~60-70eur nei be parkiu vaziuot su normalia masina