N: Šiek tiek streso - sveika
Dažnai sakoma, kad saikingai vartoti raudoną vyną ir juodą šokoladą sveika. Dabar paaiškėjo, kad šiek tiek streso taip pat padeda. Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkai nustatė, kad padidėjęs specialių į stresą reaguojančių baltymų (taip vadinamų molekulių palydovų) kiekis prailgina gyvenimą. Staigus stresas sukelia reakcijų grandinę, kurios gale ląstelė pradeda tvarkyti ar pašalina sugadintus baltymus taip išvengdama pažeidimo ir prailgindama gyvenimą.
"Nuolatinis stresas tikrai nėra geras dalykas, tačiau paaiškėjo, kad retkarčiais pasitaikantis protrūkis ar nedidelis stresas gali veikti kaip apsauga", sakė biologijos profesorius Richardas I.Morimoto, kartu su idėjos autoriumi studentu Jamesu F.Morley (Džeimsu F.Morliu) vykdęs šį tyrimą. "Trumpas aplinkos ar psichologinis stresas duoda ilgalaikę naudą ląstelėms, nes atsakydamos į stresą jos atpalaiduoja daugybę ribosomų, kurios sugaudo visų rūšių pažeistus irt klaidingus baltymus".
Pakilusi temperatūra, deguonies trūkumas, bakterinės bei virusinės infekcijos ir apsinuodijimas toksinais (pavyzdžiui sunkiaisiais metalais) taip pat priklauso stresui ir sukelia ląstelėms pavojų. Baltymas, vadinamas šiluminio šoko faktoriumi reaguoja į prasidėjusį stresą ir aktyvuoja genus, koduojančius ribosomas.
Baltymai yra visų gyvų ląstelių pagrindinis komponentas. Kad gerai padarytų savo darbą kiekvienas baltymas pirmiausia turi įgauti tinkamą formą. Šio proceso metu baltymus lydi ribosomos, kurios padeda išvengti klaidų baltymo grandinėje, arba, jei jų jau yra, aptinka ir neleidžia kartotis. Mutacijos ir aplinkos stresas padidina žalos baltymams galimybę. Jei pažeistų ar blogai surinktų baltymų susikaupia virš tam tikros kritinės ribos, gali pasireikšti kai kurios neurodegeneratyvinės ligos, pavyzdžiui Hantingtono, Parkinsono ar Alzhaimerio.
Mokslininkai I.Morimoto and F.Morley tyrė C.elegans. Tai apvaliosios kirmėlės, kurių biocheminė aplinka panaši į žmogaus. Mokslininkai jau yra išsiaiškinę jų genų sekas. Eksperimentų metu nustatyta, kad pašalinus šiluminio šoko faktorių, geną, kuris koduoja visas ribosomas, kirmėlių amžius buvo trumpesnis. Kai šis genas veikė smarkiau nei paprastai – amžius pailgėjo. Tai parodo, kad šiluminio šoko faktorius teigiamai veikia visą organizmą.
[quote]Delfi
[/quote]
labaj daug skajtyt, bet gal ir svejkia, uzsigrudini tada zmogus, stipriau atlaikai visokias negandas, adrenalino gauni shiokio tokio
Tipo geras patarimas…reiks eiti bobuciu gasdinti
, tik kaip ta streso doze apskaiciuoti?
visada sveika, nes po streso pajauti kad gyveni tik nepradekit kasdien gyvent