nu as apie ta pati, bet gi ans vakar ant patoso buvo, xyu miegot nuvarysi. bet manau, ta degima, reikia palaikyt- jei vidiotsa, reikia ir parint.
dar Natka reiks uzsiimti, nors pankui ji skleidziasi dar tik, man tai ji jau beviltiskai pasenus kazkokia pasidare, net senesne uz mane jau.
p.s. beje, kad piktumu ten nelabai buva, greiciau dvieju priedurniu bazaras apie nieka.
as kai cia atsiradau, tai buvo man toks etapas, kad meciausi lovoj vos ne pusmeti, ir paron kaldavau po 4-5 soskes tauro tradicinio. o atsiradau cia- pasvaigti, ir girtus briedus parasineti, zmones panervinti, prota papisti. kai db uzmatau, kad koks Robertas Darzove tas srutas iki paskutinio laso susisiurbe, ir net likucius islaize, tai nx nx.
O as irgi turiu kuo pasigirti. Kai tokio klubelio, kai autovalkatos ner, tai rasysiu cia:
buvo cia mane i svecius kentukas pasikvietes, i Pavilni. Tai nx ta paklota lova, is durniaus aisku neissivarciau, bet pasistaciau as miskelyje prie Vilneles polatke- tik paskaityt i besedke ateidavau. Axyujiet kokios krutos tos dvi dienos buvo. Neissipilde ten ju prognozes- nesusalau, ir sunes neuzpuole. Vakar ryta atsikeliau, turejau Dz. Verno ‘Kelione i zemes centra’, tai issivilkau miegmaisi, ir skaiciau ta brieda po medziu guledamas. Ble, suvokiau, kad tai, kada as isvis atsishylinsiu nx nuo zmoniu, ir tos visos vadinamos visuomenes- tai tik laiko klausimas.