Mokslininkai apie gresmingas permainas Planetoje
Kolkas palieku skelbima. O toliau sioje temoje galesim ringti informacija apie tai. Vakar 24 val. per Discovery kanala rode dokumentini filma “Ateities audros” Filme mokslininku duomenys apie procesus ekosistemose nuo 80 metu ir kas vyksta dabar ir kas musu laukia netolimoje atetyje. FAKTAI SUKRECIANTYS ! 
Sakysit, “jau nekarta apie tai gidrejom yra pesimistines ir yra optimistines prognozes”. Taip maniau ir as iki sio filmo . As jau skaiciau internete kad garsiu mokslininku isvados ignoruojamos vyriausybiu. Masinio informavimo priemones irgi stabdo sios informacijos sklaida. IR STAI SIUOS FAKTUS RODO DISCOVERY. KARTOJA SIANDIEN 2004.08.25 treciadienis) 15 val. KARTOJA SESTADIENI (2004.08.28 sestadienis) 18 val. Filmo trukme 1 val. Kas turit nors menkiausia galimybe, paziurekit ji ! Kas turit shansa irasykit ji ! As perziurejau praeitos savaites programa ten sio filmo nebuvo. Vadinas ji tik pradeda rodyti Discovery, dar ji mazai kas yra mates Gali nutikti kad sio filmo rodymas bus sustabdytas, todel neatideliokit progos ! Filmo autoriai filmo pabaigoje pranesa kad filmo tikslas ne gasdinti o informuoti. Rasykite cia ka dar zinote sia tema? Atsiuskit nuorodu i gerus - mokslinius straipsnius ! Praneskit apie filma kitiems jis labai profisionalus ir argumentuotas, juk rodo solidus kanalas. Prasymas neterskit sios temos nereiksmingom replikom. (Konkreciam asmeniui skirtus pranesimus jei reik rasykit privaciai) tam kad kiti lengviau susirastu svarbia informacija. Nesistekit izvelgti manyje issigandusio panikuotojo 
Buvau ir esu nepataisomas optimistas, tiesiog siulau mano galva idomia informacija. SUSIPAZINKIT SU JA ! PRAVERS ! 
kaip suprantu, čia kalba eina apie visuotinį klimato atšilimą, ane? na, nevisiškai į forumo tematiką, bet kaip moderas šiai temai pasilikti leidžiu - ją galima priskirti “pasaulio pabaigos” temų grupei 
na, o šia tema yra daug straipsnių delfyje: Prognozuojama daugiau karščio bangų Europoje ir JAV JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro (NCAR) mokslininkai teigia, kad pasaulinis atšilimas sukels dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Karščio bangos padidino senyvo amžiaus žmonių ir vaikų mirties riziką. Pavyzdžiui, 2003 metais Paryžiuje dėl karščių bangos mirė 7-15 tūkst. žmonių. 1995-aisiais dėl karščių Čikagoje anksčiau laiko mirė 700 žmonių. Straipsnyje, kuris šį mėnesį buvo paskelbtas žurnale “Science”, NCAR mokslininkas Geraldas Meehlas (Džeraldas Milas) ir jo kolegė Claudia Tebaldi (Klaudija Tebaldi) teigia, kad klimato pokyčių modelio rezultatai rodo, jog “su karčio bangomis susijusiems būsimiems pokyčiams yra būdingas aiškus geografinis dėsningumas”. “Modelio rezultatai, susiję su Europa ir Šiaurės Amerika, kur kilo didelės karščių bangos 1995 metais Čikagoje ir 2003-iaisiais Paryžiuje, rodo, kad antrąją 21-ojo amžiaus dalį karčių bangos šiuose regionuose bus intensyvesnės, dažnesnės ir ilgesnės”, - rašo straipsnio autoriai. Pokyčiai, susiję su tropinėmis vandenyno temperatūromis ir oro masių judėjimu, Šiaurės Amerikoje ir Europoje sukels atmosferos pokyčius, kurie yra palankūs susidaryti minėtoms statiškoms aukšto slėgio sistemoms. Šie pokyčiai yra analogiški būdui, kuriuo Ramiojo vandenyno paviršiaus atšilimas Čilės pakrantėje turi didelę įtaką Šiaurės ir Pietų Amerikos, o kartais - ir Vakarų Europos, klimatui. Pasak Geraldo Meehlo, viena iš problemų, susijusių su minėtos temos tyrimu, yra tai, kad nėra visuotinai pripažįstamo karščių bangos apibrėžimo. Mokslininko teigimu, tai galima palyginti su terminu “pornografija” - su ja susidūrę visi ją atpažįsta. Geraldas Meehlas ir Tebaldi vadovavosi dviem apibrėžimais, abu iš kurių yra susiję su poveikiu sveikatai ir ekonomikai. Pirmasis apibrėžimas buvo suformuotas tiriant Čikagos karčių bangą. Tuomet nustatyta, jog didžiausią poveikį žmonių sveikatai gali turėti kelios naktys iš eilės, kai nekrinta naktinė temperatūra. Antrajam apibrėžimui naudoti trys kriterijai, susiję su “maksimalių temperatūrų ribų nustatymu”. Nors NCAR tyrimai rodo, jog Europoje ir Šiaurės Amerikoje karščių bangų padaugės ir padidės jų intensyvumas, turėtų skirtis poveikis atskiroms regionų sritims. Remiantis Geraldo Meehlo modeliu, labiausiai bus paveikti Didysis baseinas, Uolėtieji kalnai ir pietinė JAV dalis. Europoje didžiausias poveikis esą laukia Viduržemio jūros baseino. Taigi karštos sritys taps dar karštesnės. Karščių bangos yra siejamos su dideliu poveikiu žmonių sveikatai. Tai iš dalies yra susiję su šių reiškinių staigumu ir santykiniu jų retumu karčių bangas fiksavusiuose regionuose. Tiesa, žmonės pasižymi sugebėjimu prisitaikyti prie šių bangų. 2000 metais leidinys “British Medical Journal” padarė išvadą, jog “europiečiai sėkmingai prisitaikė prie vidutinės vasaros temperatūros, kuri svyruoja nuo 13,5 iki 24,1 laipsnio Celsijaus, ir galima tikėtis, kad kitą amžiaus dalį jie be didesnio su karščiu susijusio mirtingumo prisitaikys prie pasaulinio atšilimo”. Pensilvanijos valstybinio universiteto fiziologijos profesorius W. Larry Kenney (Laris Kenis) teigė, jog žmonės gali būti gana atsparūs karščiui. W. Larry Kenney minėjo Londone atliktą įžymų tyrimą, kai į orkaitę 20 minučių buvo patalpinti žmogus, šuo, kiaušiniai ir gabalas žalios mėsos. Kiaušiniai ir mėsa iškepė, o žmogus ir šuo nepatyrė žalos, nes gali prakaituoti. Prisitaikymui prie karčių bangų didžiausią reikšmę turi širdies ir kraujagyslių bei aerobinis pajėgumas. Todėl didžiausia mirties grėsmė kyla senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. W. Larry Kenney tvirtino, jog per karčių bangas seni žmonės miršta visų pirma dėl komplikacijų, susijusių su širdimi ir kraujagyslėmis. “Senesniems žmonėms ilgą laiką būnant aukštesnėje temperatūroje širdis turi dirbti labai sunkiai, kad aprūpintų krauju odą, - aiškino profesorius. - Jie netenka skysčių ir priverčia širdį dirbti dar sunkiau. Senyvo amžiaus žmonėms, ypač anksčiau turėjusiems problemų dėl širdies, sunkumų sukelia papildoma įtampa, kurią lemia poreikis reguliuoti jų kūno temperatūrą”. Anot W. Larry Kenney, kūdikiai ir vaikai yra mažesni, todėl greičiau įkaista. Be to, jų kūno paviršius suteikia mažesnį plotą paskirstyti temperatūros padidėjimą. Tuo tarpu skysčių gavimo požiūriu kūdikiai ir vaikai dažniausiai yra priklausomi nuo kitų asmenų. Geraldas Meehlas minėjo, kad, be poveikio sveikatai, karščių bangos sukelia ir ekonominių bei ekologinių padarinių. Ypač sunku įvertinti poveikį biosferai. “Vidutiniai klimato pokyčiai yra įdomūs ir gali paaiškinti kai kuriuos iš šių dėsningumų, - sakė Geraldas Meehlas. - Tačiau (didžiausią) poveikį turi būtent ekstremalūs reiškiniai”. delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=4968960 Europai gresia didžiuliai klimato pokyčiai Tęsiantis valymo darbams užtvindytame Didžiosios Britanijos Kornvalio regiono miestelyje Boskastlyje ir uždarius Paryžiaus parkus dėl vasaros audrų, Europos aplinkos apsaugos agentūra (EEA) paskelbė nerimą keliančią ataskaitą apie žemynui būdingas klimato sąlygas, rašoma tinklalapyje “EUobserver”. Kopenhagoje įsikūrusi Europos Sąjungos agentūra 107 puslapių apimties ataskaitoje nurodė, kad Europoje klimatas šyla sparčiau nei kitose pasaulio dalyse, o dėl pasaulinio atšilimo žemyne iki 2080 metų esą gali nelikti šaltų žiemų. Pasak EEA, per pastaruosius šimtą metų pasaulyje vidutinė temperatūra padidėjo maždaug 0,7 laipsnio pagal Celsijų, o Europoje - 0,95 laipsnio. Ataskaitoje teigiama, kad iki 2100 metų vidutinė temperatūra pasaulyje ir Europoje gali pakilti atitinkamai 1,4-5,8 laipsnio ir 2,0-6,3 laipsnio. Šie pokyčiai sukels didžiules pasekmes, tad ataskaitoje yra pateikiamos niūros ateities prognozės. Stebėjimas iš palydovų parodė, kad 1978-2003 metų laikotarpiu Arkties vandenyno plotas sumenko ne mažiau kaip 7,4 proc. ir kad pakilo jūros lygis. Labai tikėtina, jog ir toliau tirps ledynai. Iki 2050 metų turėtų ištirpti apie 75 proc. ledynų Šveicarijos Alpėse. Todėl per kitus dešimtmečius sniego iškritimas žemiau esančiose kalnų srityse taps vis labiau neprognozuojamas. Taigi, anot EEA, beveik pusė slidinėjimo kurortų Šveicarijoje bei dar didesnė jų dalis Vokietijoje, Austrijoje ir Pirėnų kalnuose patirs problemų norėdami ateityje pritraukti turistų ir žiemos sporto šakų entuziastų. Dešimtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, palyginti su ankstesniuoju, Europoje padvigubėjo metinis vidutinis su oro sąlygomis ir klimatu susijusių nelaimių skaičius. Ataskaitoje priduriama, jog su klimatu nesusijusių reiškinių, tokių kaip žemės drebėjimai, skaičius nepakito. Daugelis europiečių vis dar prisimena 2003 metų karčio bangą, kai didelėms žemyno dalims buvo būdingos aukšta temperatūra ir sausros. Karščio bangos metu buvo užfiksuoti virš 20 tūkst., daugiausia - pagyvenusių žmonių, mirties atvejų. Tuomet taip pat gerokai sumažėjo daugelio žemės ūkio pasėlių bendras derlius. Iš atminties dar neišblėso ir 2002 metų rugpjūčio potvyniai Vidurio Europoje, kurie itin pakenkė Austrijai, Čekijai, Vokietijai, Slovakijai ir Vengrijai. Dėl potvynių vienuolikoje šalių žuvo 80 žmonių. Stichija, atnešusi didžiulius ekonominius nuostolius, palietė dar virš 600 tūkst. Vidurio Europos gyventojų. EEA ataskaitoje rašoma, jog su oro sąlygomis ir klimatu susijusių reiškinių sukelti ekonominiai nuostoliai per pastaruosius 20 metų Europoje padidėjo nuo 5 mlrd. JAV dolerių maždaug iki 11 mlrd. dolerių per metus. Teigiama, kad klimato pokyčius labiausiai lemia “šiltnamio” efektą sukeliančių dujų išmetimas. Tačiau ataskaitoje daroma išvada, jog net jei visuomenė per kitus dešimtmečius ženkliai sumažins šių dujų išmetimą, klimatas artimiausiais šimtmečiais ir toliau kis. “Europa turi ir toliau pirmauti pasaulyje pagal pastangas mažinti “šiltnamio” efektą sukeliančių dujų išmetimą, - naujienų tarnybai BBC sakė EEA vykdančioji direktorė profesorė Jacqueline McGlade (Žaklina Makgleid). - Tačiau ši ataskaita taip pat akcentuoja, jog norint prisitaikyti prie klimato pokyčių reikia europinio, regioninio, nacionalinio ir vietinio lygių strategijų”. delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=4931500 Iki 2080 metų Europoje gali išnykti žiemos Klimatas Europoje šiltėja greičiau negu kitose pasaulio dalyse, ir dėl globalinio atšilimo šaltos žiemos čia gali beveik visiškai išnykti iki 2080 metų, pareiškė trečiadienį Europos aplinkos agentūros (EAA), įsikūrusios Kopenhagoje, tyrėjai. Karščiai ir potvyniai, remiantis ataskaita, gali padažnėti, sukeldami sveikatos pablogėjimų pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Trys ketvirtadaliai Šveicarijos Alpių ledynų, EAA prognozėmis, gali ištirpti iki 2050 metų. “Šiame pranešime atsižvelgiama į daugybę įrodymų, kad jau vyksta dideli klimato pokyčiai ir kad tai žmonėms bei Europos ekologijos sistemoms turi didžiulių padarinių, kurie reikalauja didelių ekonominių išlaidų”, - pažymėjo pranešime EAA vykdomoji direktorė Jacqueline McGlade (Žaklin Makgleid). Dešimtajame dešimtmetyje vidutinis metinis gamtos kataklizmų skaičius padidėjo dvigubai, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, ir tai atsieina ekonomikai maždaug 11 mlrd. dolerių per metus, sakoma ataskaitoje, pirmajame šios Europos Sąjungos žinybos tyrime globalinio atšilimo Europoje klausimais. “Vertinimai rodo, kad iki 2080 metų šaltos žiemos gali išnykti beveik visiškai, o karštos vasaros, sausra, liūtys arba kruša gali dar labiau padažnėti”, - nurodoma pranešime. Dėl klimato pokyčių gali padažnėti potvyniai ir sausros, tokios, kaip buvo Europoje pernai, padarydamos nemažą žalą žemės ūkio pasėliams. Potvyniai, kilę 2001 metais vienuolikoje Europos šalių, nusinešė maždaug 80 žmonių gyvybes, o dėl neregėtų karščių pernai Europos vakaruose ir pietuose mirė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. EAA tyrimų rezultatai sutampa su JAV mokslininkų išvadomis, paskelbtomis praėjusią savaitę. Pagal jas, dėl globalinio atšilimo Žemėje karščiai gali padažnėti, o jau dabar tokie saulės kepinami kraštai kaip JAV vidurio vakarai ir Europos Viduržemio jūros pakrantė, nuo jų kentės dar labiau. Anglies dvideginio dujos, sukeliančių šiltnamio efektą, dabar daugiausia susikaupusios aukščiausiame per pastaruosius 420 tūkst. metų žemutinės atmosferos lygyje ir jų yra 34 proc. daugiau nei buvo iki pramonės revoliucijos, nurodo EAA. Kaip pažymima pranešime, temperatūra Europoje per pastarąjį 100 metų pakilo vidutiniškai 0,95 laipsnio Celsijaus. Manoma, kad šiame šimtmetyje ji pakils dar nuo 2,0 iki 6,3 laipsnio dėl daugiau išmetamų dujų. Apskritai pasaulyje praėjusį šimtmetį temperatūra pakilo nuo 0,2 iki 0,7 laipsnio, o šiame šimtmetyje numatoma, kad ji pakils nuo 1,4 iki 5,8 laipsnio. Kaip teigia tyrėjai, ledynai aštuoniuose iš devynių Europos regionų dabar yra žemiausiame pagal užimamą plotą ir apimtį lygyje per 5 tūkst. metų. Mokslininkai prognozuoja, kad šiame šimtmetyje Europoje jūros lygis kils 2-4 kartus sparčiau nei praėjusiame ir kels grėsmę žemumų šalims, tokioms kaip Nyderlandai, kur pusė gyventojų gyvena žemiau jūros lygio. delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=4930969 Dėl šiltnamio efekto vidutinė temperatūra Europoje per šimtmetį gali šoktelti 2-6 laipsniais Dėl šiltnamio efekto, kurį sukėlė papildomi į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiai, šį šimtmetį vidutinė metinė termperatūra padidės 2-6 laipsniais Celsijaus. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame Europos aplinkos agentūros pranešime. Pranešimo autoriai pažymi, kad dėl šios priežasties XX amžiuje vidutinė temperatūra žemyne pakilo 0,95 laipsnio ir didėja sparčiau, negu vidutiniškai Žemėje. Pagrindine šio reiškinio priežastimi mokslininkai laiko didėjantį anglies dioksido kiekį. Tiesioginė temperatūrų didėjimo pasekmė, pabrėžiama pranešime, tai padažnėję gamtos kataklizmai Europos žemyne - potvyniai, sausros ir kiti niokojantys reiškiniai. Vidutiniškai paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį stichinės nelaimės planetą krėtė dvigubai dažniau, negu ankstesnįjį dešimtmetį. delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=4926347 tikious info į temą 
… nu taip… čia kaip kino filme “Diena po rytojaus” … teko skaityti ta tema straipsnius… ir info jau girdėta… kad keičiasi klimatas… pajuntame ir mes… tik gal nekreipiame dėmesio… … tikimės, kad mums dar viskas bus čiki, o po mūsų … kaip tikri lietuviai… nesirūpiname …
Jo, sakysim. Aisku nespjauk i shulini ish kurio gali reiketi gerti. Nesakau, kad tokios prognozes principe neteisingos, priesingai jos teisingos tik su ta salyga, kad galioja tos prielaidos, kuriu fone ir buvo prognozuojama. Kiek yra teke susidurti, norint nors kiek pabandyti imituoti tikrove ir paziureti kas iseis iskart prireikia aibes prielaidu, kurios generally dazniausiai yra pernelyg abstakchios. Tad prognoze yra tiek tiksli, kiek teisingos ir visaapimancios yra jos prielaidos. Plius nepamirshkime, kad prognoze - tai dabartines situacijos extrapoliavimas su salyga, kad ir ateityje niekas nesikeis. Taciau dazniausiai taip nera.
o kodel ateiti turetu kazkas keistis i geresne puse? manaw kad kaip tik viskas tik bloges krc bus linxma
Filmo esme is tikruju baisi - kai bendra pasaulio temperatura pakils vienu laipsniu, prades tirpti ledynai, labai staigiai (jei tiksliai pamenu) per 10 metu visiskai neliks Europos, Kanados, apsems dali afrikos ir azijos… Na daug daug ten prisnekejo…
ne per 10m o per pora savaiciu 
seip filmas man patiko 
labai gaila kad nemaciau, o tai gal galetum atpasakot kokie tie faktai?
Na, jeigu jau prakalbom ne i tema, tai prateskim… Siandien per ukrainieciu tv “STB”, raso, kad rodys filma “Viskas apie meile”. Jeigu tai “It’s all about love”: imdb.com/title/tt0273689/tvropa.com/itsallaboutlove/ Na, is esmes tai prastas filmas, bet minciu jame yra idomiu… Anyway, jis irgi apie pasaulio pabaiga… tik per meiles prizme
Magali siek tiek papasakojo
cia nepasakot reik, o ziuret
Faktai pateikti “greztai” . Manau mokslininkams pabodo triubiti vyriausybems kad reikia imtis radikaliu veiksmu. Filme pasakyta “VISA TAI DAR IMANOMA SUSTABDYTI” reikai labai radikaliu sprendimu. Toliau pasakyta kad padarius tuos sprendimus dar kuri laika “isjudintas klimatas” dar darys savo, bet yra sansu kad susireguliuos. bet siai dienai valstybes nesutaria vieninkai imtis priemoniu stabdyti klimato atslima. O kas yra vyriausybes ? Vyriausybes tai yra dalis musu. Kol mes uz tai kad kuo verzlesnis butu techninis progresas, ir ten mes matom savo ir savo vaiku gerove. Tol mums nemotais tie kurie kviecia uz vieningus veiksmus aplinkosaugoje. As dabar jau kitaip ziuriu i tai ka veikia zalieji. Seniau jie man buvoa reiksniai ir neiaisku ko siekiantys. Jieman buvo kryptingo ir nusistovejusio gyvenimo trigdytojai ir netgi maisantis siekiantiems geriau ir patogiau gyventi kitiems pilieciams. Manau kad po tu faktu kurie parodyti filme kiekvienas gyliai turetu permasty kur mes einame?(lekiame), ko siekiame. Baimintis ner ko reikia tapti atsakingais ir veikti ten kur esam dabar, atidziau stebeti ar musu norai veiksmai ir mintys nepazeidzia kaip jau dabar matosi labai jautrios harmonijos gamtoje. Taip pat manau reikia atidziau klausytis ta ka siulo ismintingi zmones ir zino kur iseitis.
rapola i seima!
perkeliama žinutė: žiurks Patyręs dalyvis Parašė žinučių: 722 2004-12-24 21:31 NASA mokslininku prognoze 2029m. Balandzio 13d. Prognozuojamas asteroido susidurimas su zeme.Ar girdejot, ka nors apie sia prognoze? p.S rukyt dar nepradekit 
Va apie tai ti girdejau. Tipo tas filmas su briusu wiliusu apie tai ir buvo. Ir mokslininkai dabar galvoja ko imtis jei taip nutiktu. Tikiuosi to nubus. Bet ish dalies noreciau nes tai suartintu visa zmonija bendram tikslui. Gal visi taptu draugishkesni.
Rapolai, kas valdo pasauli ? Kas yra bet kurios valstybes valdzios prioritetas Nr.1 ? Blaivus protas ? Ismintis ? Meile ?.. Naivus klausimas, ane ? Kas gi dar kaip ne pinigai… Na tada paklauskime ju - ar jie nores kazka keisti ? Pinigai neturi vaiku, jie nezino kas yra meile, jie neturi isminties, blaivaus proto… Viskas ka jie turi tai save ir nora daugintis… Viskas kas trukdys siam “kilniam” tikslui bus pasalinta… Atrodo Seneka sake - “Jei jus turite pakankamai proto, kad neiti i politika, jus busite nubaustas tuo, kad jums vadovaus tie, kas yra kvailesni uz jus…” Na tai kaip jus manote, ar gali kvaili zmones, kuriu tikslas yra valdzia ir pinigai, priimti teisinga, ismintinga sprendima ? Manau gali, bet tik tada, kai bus uzspausti i kampa… Grom ne grianet - muzhik ne perekrestitsia… Ka gi, laukime kada “grianet grom”…