Minčių ir idėjų pasaulyje
Na stai, toks poetiskas pavadinimas, o sufokusuota i proziskas tapkes… 
ir dar kazkokia glyba desineje…
nugi pozityviau pažvelkime. į minčių ir idėjų pasaulį neisi gi su sandalais. ir su dviračiu ten nenuriedėsi tuo labiau. vaikinukas, keliaudamas trumpam sustojo matomai vaizdingoje vietoje, pastatė dviratį, nusiėmė kuprinę, nusiavė sandalus, prisėdo ir…nukeliavo į minčių iridėjų pasaulį ( apie jo kelionę mums byloja atsiribojęs nuo realaus pasaulio vaikinuko žvilgsnis. taip pat labai įdomi aplinkybė, kad niekur nesimato pėdsakų. atrodo, kad vaikinukas atvažiavo iš kadro gilumos, čia sustojo ir netrukus vėl tęs savo kelionę. o darbo autorius jį pagavo būtent tame tarpsnyje tarp žemiškos kelionės atkarpų, kuomet keliauninkas perikėlė į nematerialųjį pasaulį… tai, kad sandalai dengia tam tikrą berniuko kūno sritį tik į naudą. nieks nebus apkaltintas pedofilija ar panašiom nesamonėm. kompozicija gal kiek perkrauta, visa sustumta į kairę pusę. nu ir “glyba” iš tiesų kiek ne vietoj. blaško dėmesį… nu, pavariau. reik tik nesigėdyti svo mintis sakyti garsiai. tai taikytina ne visom gyvenimo sritim, bet mene tai priimtina, manau.
EFS> pagarba 
. Ir visgi, sie samprotavimai panasesni i kapitalistines rinkos santykius: yra paklausa - bus ir pasiula. Reikia prasmes - surasim prasme. Reikia straipsnio - surasim straipsni. Tai procesas ir rezultatas, sukeisti vietomis. Tai kaip reverse engineering… 
taigi 
… bet tikiu, kad kam nors pasidarys smagu ir jis įsitrauks į tokį žaidimą. įdėdamas nuotrauką nepatingės brūkštelt porą žodžių apie nuotraukos idėją, savo nuotaiką, kodėl nori, kad pamatytų kiti. gal būt pradžioje tai bus reverse engineering. jau neblogai. o po to gal ir viskas stos į savo vietas: idėja, o po jos kompozicija, rakurso paieška ir t.t. žinai, aš pats negaliu pasigirti ilgu mąstymu prieš fotografavimą. dėl to man patinka fotografuoti žmones, savotiškas žanrinis portretas. ten viskas gan intuityviam lygmenyje - pamatei gražesni kadrą, natūralesnę emocija - ir spaudi. tai vis dėl tingėjimo ir laiko stokos. bet po truputi einu prie to proceso, kai iš pradžių sugalvoji, o po to nufotografuoji. o dabar aš smaginuosi lavindamas pirštus ir smailindamas plunksną 
Na, reiks man visą savo smegeninę priversti galvoti, kad atsiminčiau savo idėjas ir gal būt, po kažkiek laiko įmesiu kelias foto
Man si foto tiesiog idomi, apsvietimas idomus labai.
Turi geresniu darbu uz sita trijule, taip kad lyginant sitos siaipsau… ETS, ne visi mes tokie zodzio poetai kaip tu… >Bet velniskai smagu, kad toks foto komentatorius atsirado, kuris daznai daugiau iziuri nei darbo autorius, ir dar labai geranoriskai! Mano pagarba, ne, tikrai lenkiu galva!.. 
o žinot, pabandykit, tai iš ties smagu. ypač tada, kai netas suteikia šiokio tokio anonimiškumo ir jį gali panaudoti įgimtam drovumui nugalėti (o ne tiem nedoriem tikslam, kuriem naudoja netą kai kurie nedoreliai…).