Makoto Shinkai „SUZUME“

Aiškiai matosi, jog minėsiu japonų kiną. Ir ne bet kokį, o jų kultūrinį paveldą, animacinio kino stilių ANIME. Kaip ir mes didžiuojamės klumpakoju ar šaltibarščiais bei nuolat palaikome savo pasididžiavimus, šokdami vis geriau ir paruošdami vis skaniau, taip ir Japonija vis primena, ką jiems reiškia ANIME. Aiškiau rašant, tai animacinio kino stilius, pasižymintis puikiu piešimu, raiškiu spalvingumu, dažnai komiksiniu turiniu, tačiau daugiausia išsiskiriantis ypatingo dydžio gražiomis veikėjų akimis. Štai ir naujausiame ANIME stiliaus ilgo metro filme „Suzume“ vieno iš pagrindinių veikėjų, katinėlio, akys didesnės už jį patį.

Dar ANIME stiliaus filmams būdinga, kad jie vienodai gerai priimami vaikų („Suzume“ turi kategoriją N 7) ir suaugusiųjų. Toks ir „Suzume“. Nesu tikras, jog suaugusieji be vaikų palydos būtinai turi rinktis iš kino teatruose dabar rodomų naujų filmų šį, bet jei yra mažujų, kurie pageidauja pamatyti filmą, jų palydovai tikrai nesigailės papuolę į šio filmo seansą.

Visų pirma brandaus amžiaus žiūrovas įvertins, jog žinomas ANIME kino autorius, penkiasdešimtmetis Makoto Shinkai filmo temai pasirinko skaudų japonams įvykį, 2011 m. kovo 11 d. cunamio sukeltą katastrofą, kai žuvo net 24 000 žmonių. Fantastinės pasakos siužete, 16-metė SUZUME įsitraukia į Japonijos gelbėjimą nuo žemės drebėjimų, kuriuos iššaukia tik jai ir užburtam į vaikišką kėdutę draugui matomi kataklizminiai reiškiniai. Kad paneigčiau, jog rimtos problemos šiai šaliai siužetas įvilktas į vaikiškus rėmus, pasakysiu, jog merginą Suzume veda pirmyn jausmas, užsiliepsnojęs atsitiktinai sutiktam vaikinui. Na, toliau lauks žiūrovų fantastiniai vaizdai savo turiniu ir fantastiniai savo grožiu…

„Suzume“ nėra be trūkumų. Akivaizdžiausias, jog autoriai tiek įsijaučia į gelbėjimo operaciją, jog filmas užsitęsia besikartojant vis panašiems įvykiams. Susidaro įspūdis, kad ne pirmą kartą ekologijos temą narpliojantis Makoto Shinkai bando įtikti ir suaugusiems, primindamas apie saugojimąsi nuo gamtos kataklizmų (bent jau neleidžiantis užmiršti, kad Japonija yra seismiškai aktyvios zonos šalis) ir vaikams, įvesdamas užburimus, pavirtimus į akmenį ar vaikišką kėdutę. Ne visada tokia prasminė jungtis pavyksta iki galo. Kai kada neišku kam įvesti epizodai, pvz. dainavimas karaoke, kurie neišbaigti ir neaišku kam atsirado.

Nežiūrint kai kurių pastebėjimų, jei sudomino filmas, tikrai verta jį pamatyti. Jis nėra taip pritaikytas suaugusiojo akiai, kaip „Kino pavasario“ pristatytas europiečių sukurtas animacinis „AKLAS GLUOSNIS, MIEGANTI MOTERIS“ pagal Harumi Murakami kūrybos motyvus, bet malonumo suteiks daug.

Seansai:

https://www.apollokinas.lt/event/4487/suzume?theatreAreaID=1019&dt=22.04.2023

Išsamesnė recenzija: Arti šedevro