Lyg viskas būtų paskutinį kartą
Keistas tas prieššventis. Apima tokia nuotaika, lyg viską darytumei paskutinį kartą. Štai paskutinį kartą prisėdi prie kompiuterio, paskutinį kartą eini ta gatve. Daugybę kartų mintyse – "paskutinį". Nors puikiai žinai, kad rytoj bus Kalėdos, šventinis šurmulys. Niekur nedings kompiuteris ir gatvė.
O gal čia man vienam tas "paskutinis kartas" taip įstrigo. Ar ir jums taip?
seniau kiek panasiai budavo
depresucha prieskaledine tau ko gero…
deja, tai beveik masinis reiskinys…
vargselis
Butent, kaledos, naujieji, tai dar vienas uzverstas knygos lapas, istorija. Pergalvoji zmogau kas bus uzversta tavo gyvenime siuo lapu.
Dziaukimes, kad tai ne paskutinis musu "gyvenimo knygos" lapas.
Vo bl… ir mane apeme priesventine depresucha Einu isipilsiu
turetu padet:d
Nedepresūcha, vaikai. Tiesiog prašiau pasidalinti savo nuotaikomis.
mano nuotaika gera, tai kadangi kaledu metas o tu taip graziai prasai pasidalinti tai truputi tau duodu
buvo… anskciau
Aciu dievui manes tokios neaplanko betkazkaip uzplusta liudesys.kazkoks pasiutimas visi linksmi dziaugiasi o man liudna… (priezasciu lyg ir nera liudeti)
Idomi nuotaika…Busena tokia,lyg kabociau tarp dangaus ir zemes,nes uzvirto kruva idomiu pasikeitimu{neblogaja prasme},siektiek liudna,nes toli nuo namu,draugu ir sniego ne kvapo
hihi, darbas galop, sventes artyn, i zinau, kad vaziuosiu ne paskutini karta, a siaip - juk uzmigdamas nezinai, ar acibusi
na buna vienais metais linksma, kitais ne taip…kartais net loiudna, bet kad jausciaus taip.kad paskutini karta… nebuvo dar taip
tikiuosi ir nebus…
linksmu svenciu visiems bangieciams
Nuotaika?Kad jos butu paskutines-TOKIOS.
gal tau tas "paskutinis kartas" gerąja prasme įstrigo. Čia gi viskas aišqu, jog šiais metais tai paskutiniai kartai, o kitais metais - tai vėl bus įprasta ir normalu. Tad atsipalaiduok, ir džiaugis pačiomis gražiausiomis žiemos šventėmis!
Man patinka šitos šventės Pastebėjau, kad net pykti tomis dienomis nemoku, kažkaip ramiau į viską reaguoju
Sunku apibūdinti tą būseną. Nei gerąja, nei blogąja prasme tas "paskutinis". Juk daug ką gyvenime darome paskutinį kartą, apie tai net nesusimąstydami. O čia…
Suprantu, kad metai baigiasi, kad galbūt daugiau neisiu ta gatve. Bet ne apie tai aš. Ne metų kaita lemia tą pojūtį.
Bandau paaiškinti. Juk kartais būna, kai atsiduri kokioje nors situacijoje ir pagalvoji – o juk taip jau buvo?
Kūčių vakaras gimdo ramybę, o ji gimdo mąstymus, apmąstymus…
o aš pavyzdžiui, per kūčias einu į kavinę-barą ir linksminuosi…
išeiginės vistik. gal kaltas ateistinis auklėjimas, bet nejaučiu jokių sentimentų šiai šventei.
o kartais pasijusti taip, kaip rašoma $subject, manau būdinga visiems. tik retai kas prisipažįsta.
Nepatinka ir man sitos sventes nuo mazens. Mama mane isperejo Kuciu isvakarese, taigi kol augau normaliai su draugais gimdienio svesti negalejau- ta diena vykdavo pasiruosimas Kucioms, sekancia Kucios, toliau jau geriau nevardinsiu, bet draugai paprastai nesusirinkdavo.
Suauge, savo ruoztu, sudedavo abi progas i viena ir dovanu gaudavau kokius 2x maziau, nei kiti, gime normaliu laiku.
Dabar, kai jau esu pakankamai didelis ir galiu sau leisti gimdieni svesti kada noriu, ateina draugai jau 2 dienas vien tik valge ir bando sugadinti svente sunkiai kvepuodami ir paslapciom riaugedami nuo apsirijimo
Taigi jauciuosi lyg ka tiki gimes Kristus, tik per ji mano proga kazko labai nublanksta