SCANORAMOS uždarymo filmas. Drąsus sprendimas, sakyčiau. Nors filmas neabejotinai aukšto meninio lygio, bet ROMANTIKOS ir SIAUBO KINO estetikos jungtis reikalauja būti nors kiek mačiusiam originalaus, keisto, supurtančio kino.
Nemenkas skaičius garbių uždarymo vakaro svečių, greičiausiai tik ir pažiūrėjusių festivalyje atidarymo ir uždarymo filmus, nesuvokė filmo prasmės ir užsiciklinę anr numanomo siaubo, apleido Scanoramos salę. Suprantu, kad garsiausiai lietuviškų filmų kūrėjų, arba žinomo ministro, labai besidominčio kinu poroms, filmo užmojai turėjo būti priimtini, bet kitiems kraujo ir valgomos žmogaus kūno mėsos vaizdai – kažin. Tiesiog reikėjo šiek tiek sugebėti atitrūkti nuo realistinio suvokimo – kraujo klanas, tai tik kinošninkų dažų skystis, o daugiau – tik autorių pastangos įtraukti mūsų vaizduotę… Ogi reikėjo matyti ir puikius romantiškos meilės kadrus, ankstesnės Amerikos vaizdus.
Filmo esmė – kanibalai gyvena tarp mūsų. Po to jau seka meilės, kelio filmo egzotikos peripetijos. Ir tokia drąstiška fabula nėra kinematografininkų fantazijos vaisius – filmas sukurtas pagal David Kajganich romaną. Ir jei italų režisieriaus Luca Guadagnino duetą su jaunąja Holivudo žvaigžde Timothée Chalamet išgarsinusiame filme „VADINK MANE SAVO VARDU“ (nominuota „Oskarui“ keturiose kategorijose ir pelnė šį apdovanojimą už geriausią adaptuotą scenarijų) pirmosios jaunuolio meilės ir savęs paieškų daigai skleidėsi itin lyriškai ir švelniai, tai čia – per vidinę kovą su savo prigimtimi…
O šią bjaurią prigimtį, pasirodo, pasak romano ir filmo autorių, turi ne tiek ir mažai žmonių aplink mus. Jie atpažįstą tokį patį uoslės būdu…
Filmas labai profesionalus, vizualiai gražus. (Žinoma, neturiu omeny tam tikrų kadrų…) Ne veltui su užmoju sukurtas filmas gavo Venecijos kino festivalio „Liūtą“ už geriausią režisūrą. 26-ių Chalametas jau tiek užsidirbęs (kiek jam sunešė pinigų vien Denis Villneuve KOPA?!), jog galėjo būti šio filmo vienu iš prodiuserių. Kritikus sužavėjo ir simpatiška juodaodė Taylor Russell, kuriai taip pat galima pranašauti šviesią kino ateitį. Ši 28-ių aktorė jau yra ir prisifilmavusi ir turinti prizų, tačiau „Bones and all“ – pirmas toks ryškus vaidmuo.JI pavergė Venecijos kino kritikus, paskirusius Taylor Russell Marcello Mastroianni apdovanojimą, skiriamą geriausiems jauniesiems aktoriams.
Reikia pažymėti ir šarmingai baisų filme Sully, suvaidintą Spilbergo („Šnipų tiltas“), Nolano („Dunkirkas“) aktorių Mark Rylance.
Nors filmas atsitiktinai patekusiems į seansą žiūrovams gali sukelti šleikštulį (autoriai taip ir nepaaiškino filme kanibalizmo prasmės ir ištakų savo kūrinyje), bet yra gerai, jog toks maštabiškai sukurtas filmas yra nupirktas Lietuvos kino teatrų repertuarui ir prieinamas ne vien festivalių lankytojams. Labai žavinga pažintine prasme ir kelionė po Ameriką praėjusio šimtmečio devintąjame dešimtmetyje…