Liudesys/depresija
Buvau neishtikimas zmonai(jei nesunku nemoralizuokit) praejo metai bet vistiek kazkas ne taip…
Nueik y baznycia.Jei nemegsti kunigu,tiesiog pabuk ten.Ir issikalbek pats su savim
Mano zmogutis taip pat mane isdave, sugriove viska, kuo tikejau…Ir nors dabar pasipyle dovanos, begalinis rupestelis, taciau tai, ka turejome, nebesugrazinsi. Man dabar jis visiskai svetimas… Ir tik laiko klausimas, kada as ji paliksiu…
Na manau ,kad taip pat jau niekada nebus wis del to isdawei ,bet pabandyti galima
uzuojauta. bet dar po metu gal bus lengviau? 
galbut savo kaltes jausmu ir savigrauza isperki kalte? nu as cia pafilosovavau…
Neimk i plaucius! Jei save esi, tai nuo to tavo draugei geriau nepataps. Geriau pamirsk ir toliau laimingai gyvenk. Tik nekartok tu paciu klaidu.
mintis gera.bet nebutinai eiti i baznycia,juk Dievas yra visur.tiesiog tau reiketu jam ishlieti savo skausma, atgailauti - gal palengves
Pirmiausia, uzuojauta, kad pergyveni. 
As pati katalike, kur rimtai susidomejus rytu tikejimu metodais, galvosena. Seniai neinu i ispazinti, bet is diskusiju su draugais apie tai, vienas ka prisimintinio pasake. Taip, neREIKIA eiti i ispazinti, nes taip, Dievas visur. Bet yra tiek daug sunkiau zodziais kam pasakyti savo nuodemes, tai ir todel svarbiau i ispazinti nueiti. Jeigu butu lengva, beveik nebutu prasmes.
O as nesupratau kas ne taip.
Ar tau dusioje ne taip? Ar sazine grauzia, menkas jautiesi? Ar noretum pakartoti, bet bijai?
Ar santykiuose su zmona blogai? - ji zino apie tai, kas buvo pries metus?
va ir man iskyla klausimas, kame ta grauzatis? gal galetum issamiau paaiskinti ?
Nustok galvojes apie tai ir viskas savaime praeis. Kuo daugiau save grausi, tuo tau bus nesmagiau. Laikas viska uzgydo.
Ash nesakau kad kazkokia grauzatis ad dar kazkas(grauzia,be abejo bet stengiesi viska nuvyti tolyn)yra,bet tiesiog gyvenam tarsi ish inercijos ir norisi zudytis kai pagalvoji kad nera ugneles gal pasitikejimo…
Galiu tik pasakyti, ko nedaryti: nepulk guostis dar vienai moteriai. Neieskok naujos pazinties.
Jei seima tau brangi, zinoma.
O pasitikejima "uzsiauginsi". Jei stengiesi buti atviras, nuosirdus ir kalbiesi su savaja apie tai…daug sansu, kad santykiai pasikeis i gera. Ne visos seimos po tokiu sukretimu subyra. Bet kai kurioms tik tada atsiranda proga atvirai issikalbeti apie savo lukescius, norus ir nuoskaudas. Pradek nuo saves, o ne kito keitimo. Ir viskas susitvarkys. Pamatysi.
Blyn ,tai kam tada miegojai su kita kad paskui zudytis norisi ? Ot zmones …naivus.
Sakciau, kad tau reiketu pokalbio su kokiu nors zmogumi, kuris moketu tave isklausyti, o tu nebijotum buti daug moralizuojamas… Pirmas variantas - psichologas. Antras variantas kunigas arba vienuolis, pageidautina normalaus amziaus…
Patarimas geras.
Bet jeigu nori tokiu budu ishspresti problema - eikit kartu su zmona.
O tai kam su zmona? Kad ja iskaudinti? Gal ji nieko apie tai nezino? O tai vis tiek jau yra praeityje. Nemanau, kad tokiu atveju reikia pasakoti, ypac jeigu zmogus pats gailisi nuosirdziai ir nori geru santykiu su zmona ateityje. O jeigu ji ir zino, tai juk buvo pries metus, ji stengesi tai pamirsti, negalvoti apie tai. Kam atgaivinti senas zaizdas. Nieko jai nereikia sakyti, bet reikia stengtis nuo siol meile pakurstyti ir palaikyti, buti demesingiems, atidiems vienas kitam, rodyti savo meile ir tai, kad vertini zmogu.
Rugiagele cia tau
Nepik, bet as nesutinku. Zaizdos savaime neuzgija, jos pradeda puliuot, ir kuo ilgiau tu delsi, tuo daugiau atsiranda skausmo ir nevilties.
o del zmonos nezinojimo : geriau ziauri, bet tiesa, negu melas ir paslaptys
Nereikia cia jokios zmonos Tiesiog zmogus aiskiai nesusitvarko su dideliu kaltes jausmu-praeis,galiu pasakyt.Dievas vienoj vietoj atemes duos kitoj vietoj.Gal kad padarysi kazka tokio
po ko galesi bent jau y geraja puse pasverti geru -blogu darbu balansa.O y baznycia vistiek siulau nueit,nes net ir nesimeldziant tai yra ta vieta,kur paprastai mintys ir savijauta niveliuojas y kiek kitoky lygy-tai nelyg filtras,kuris leidzia pajust gilesni aiskuma,tikruma ar kazko suvokima.