Kūčių burtai ir kiti įdomūs bei naudingi šeimyniniai skaitalai

[Hgfwqgzd]

Kūčių burtai ir kiti įdomūs bei naudingi šeimyniniai skaitalai

[Bitute]

saunuolis kaip tik galvojau paieskoti ka ryt nakti nuveikt, o gi ziu-Dzaba pasistenge

[Gloom]

O galbūt kokius žaidimus žaidžiate per Šv.Kalėdas su vaikais (ir ne tik )? Nesinori visą dieną prie stalo sėdėti… o ir vaikams tai visai neįdomu. Keletą užsienietiškų jau suradau… bet norėtųsi dar ko nors… .

[madam]

Mes tai ansamblyje blukio šventę šventėme, o siemet advento vakaronę vedėme

[_Danas1]

@admin

Džaba rašė: Apie žiemos papročius _(perskaitykite ir papasakokite , kaip Kūčios bei Kalėdos paminimos jūsų šeimose )_Jau nuo senų senovės kiekvienų kalendorinių metų pabaiga būdavo apgaubta paslaptingų apeigų, burtų, papročių skraiste. Tai – būrimai apie ateinančio pavasario, vasaros ir netgi rudens orus, taip pat apie būsimus žemės ūkio darbus, gyvulių priežiūrą, žmonių gyvenimą . Per žiemos šventes buvo įvairiausių draudimų, kurie taip pat turėdavę magiškos galios . Pavyzdžiui, per adventą, kuris tęsiasi iki gruodžio 24 dienos, nekimšdavo pagalvių, kad atlėkę juodvarniai žąsiukų ir kitų naminių paukščių neišnešiotų . Vengdavo dirbti vakarais ir ypač vidurnaktį, kad dirbančiųjų nepersekiotų piktosios dvasios . Didelę reikšmę turėjo žodinė magija – įvairūs sveikinimai, palinkėjimai, giesmės. Pagonybės laikais, kai dienos imdavo ilgėti, senoliai pradėdavo didelę šventę prie bendro apeiginio stalo: su magiškais burtais, užkalbėjimais, aukomis ir kitomis sudėtingomis apeigomis . Tai buvo Kūčių stalas. Kūčių pavadinimas, iki šiol vartojamas daugelio Europos tautų, reiškia iš įvairių javų pagamintą patiekalą, skirtą tą dieną namus aplankančioms mirusiųjų vėlėms vaišinti. Kūčių valgyti sėsdavo patekėjus Vakarei žvaigždei . Po staltiese pakišdavo šieno ir paeiliui traukdavo šiaudus. Kieno šiaudas ilgiausias, tas ir gyvensiąs ilgiausiai . Kitas svarbus paprotys – pirmiausia suvalgyti truputį duonos su žiupsneliu druskos . Pagonybę pakeitus krikščionybei, imta valgyti specialius paplotėlius. Žiloje senovėje Kūčioms gamindavo 13 patiekalų, kurie simbolizavo 13 mėnesių, skaičiuotų pagal Mėnulį (13 – asis mėnuo vadinosi Kūčia). Pradėjus laiką skaičiuoti pagal Saulę ir nustačius 12 mėnesių kaendorių, Kūčioms imta gaminti 12 patiekalų. Vienas pagrindinių – sausainiai su aguonomis, vadinami kūčiukais, prėskučiais, kalėdaičiais ir t.t. Kūčių vakarą paimdavo vestuvinį žiedą, gabalėlį anglies, riekelę duonos ir viską išdėliodavo ant grindų. Tuomet atnešdavo vištą ir ją paleisdavo. Jei ši snapu kapteldavo žiedą – namuose būsiančios vestuvės, jei duoną – ateinantys metai nusimato geri, derlingi, o jei anglį – deja, kažkuris iš susirinkusiųjų turės mirti . Kitas būrimas: paimdavo stiklinę, pripildavo vandens ir įmesdavo vestuvinį žiedą. Stiklinę pastatydavo prieš save, o už jos – veidrodėlį. Tada pro stiklinę žiūrėdavo į veidrodėlį. Jei pamatydavo du žiedus – būsiančios vestuvės, jei vieną – vestuvių dar teks mažiausiai metus palūkėti . Kalėdos – viena iš pačių seniausių švenčių. Tas pavadinimas žinomas daugelyje šalių , tačiau dėl jo kilmės mokslininkai iki šiol neturi bendros nuomonės. Pas mus, kaip ir kitur, Kalėdos prasideda gruodžio 25 dieną. Pagonims ši diena būdavo Saulės dievo gimtadienis. Pirmąją Kalėdų dieną žmonės keldavosi ankstų rytmetį ir eidavo tikrinti, ar nesilankė mirusiųjų vėlės , kurioms ant stalo iš vakaro palikdavo šiek tiek maisto . Iš po staltiesės surinktą šieną padalydavo gyvuliams . Visi būdavo šventiškai nusiteikę, tačiau niekur neidavo iš namų ir nieko nedirbdavo, tik burdavo apie ateinančiųjų metų derlių bei orus. Antrąją Kalėdų dieną daugelis persirengdavo nepažįstamais žmonėmis, gyvūnais, mitologiniais personažais, žaisdavo įvairius žaidimus. Kalėdodavo iki Trijų Karalių .

------------------ kaip suspeti viska ispildyti

[Labradoriuke]

Mes dar taip burdavom: Paimi savo slepete ir sviedi nuo kojos link lauko duru… ziuri i kuria puse atsisukus… Jei i duris - tuomet siais metais iseisi is namu, jei nuo duru - liksi… Kitas: Paimi stikline vandens ir ta zvake kuri dege ant stalo, pasistatai stikline, iremi uzdegta zvake i stiklines krasta ir palenki, kad vaskas lasetu i vandeni ir laikai nejudindamas… Lauki kol susiformuos kazkokia figura… Kokia figura susiformuoja - reiskia taves tai laukia siais metais Kitas: Paimi lentele nedegancia, suglamzai balta popieriaus lapa, padedi ant lenteles ir uzdegi… Kai sudega, lieka sudegusio lapo formos… Pasistatai lempa priesais ir ziuri ant sienos koks susidaro seselis is sudegusio popieriaus… Galima sukti ratu ir ziureti i besiformuojancias figuras… I ka panasi figura - tas taves laukia arba nutiks siais metais… Daugiau nepamenu…

[babyangel]

va ir as dar pora pamenu: kuciu nakti po pagalve dedavom veidrodeli, kadangi naktis stebuklinga, galedavai susapnuoti savo busima vyra, taciau sios nakties visi sapnai turiu svarbia reiksme, dar kol buvom mazi, nakti eidavom gyvunu klausyt, neva kuciu nakti gyvuliai sneka daug juoko budavo jei kuris nors urgsteldavo daugiau nebepamenu linksmu visiem svenciu

[sp0rkeh]

kazkodel man pasirode ,kad visi burtai ir pan. atejo ish pagonybes laiku . Tiesa ?

[mirkisjuoko]

daug skaitymo

[Bitute]

dar prisiminiau kaip sese burdavosi kai dar pana buvo (o as visai mazge ). surasydavo ant popieriuku vyriskus vardus, pakisdavo po pagalve, ir miegodavo. ryte istraukdavo pirma pasitaikiusi-toks vyro vardas bus siaip norit tikekit, norit ne, pries 15 metu istrauke savo dabartinio vyro varda ir nepilnai po metu istekejo

[Amzinoji]

@admin

Amalija rašė:

> Džaba rašė: Apie žiemos papročius _(perskaitykite ir papasakokite , kaip Kūčios bei Kalėdos paminimos jūsų šeimose )_Jau nuo senų senovės kiekvienų kalendorinių metų pabaiga būdavo apgaubta paslaptingų apeigų, burtų, papročių skraiste. Tai – būrimai apie ateinančio pavasario, vasaros ir netgi rudens orus, taip pat apie būsimus žemės ūkio darbus, gyvulių priežiūrą, žmonių gyvenimą . Per žiemos šventes buvo įvairiausių draudimų, kurie taip pat turėdavę magiškos galios . Pavyzdžiui, per adventą, kuris tęsiasi iki gruodžio 24 dienos, nekimšdavo pagalvių, kad atlėkę juodvarniai žąsiukų ir kitų naminių paukščių neišnešiotų . Vengdavo dirbti vakarais ir ypač vidurnaktį, kad dirbančiųjų nepersekiotų piktosios dvasios . Didelę reikšmę turėjo žodinė magija – įvairūs sveikinimai, palinkėjimai, giesmės. Pagonybės laikais, kai dienos imdavo ilgėti, senoliai pradėdavo didelę šventę prie bendro apeiginio stalo: su magiškais burtais, užkalbėjimais, aukomis ir kitomis sudėtingomis apeigomis . Tai buvo Kūčių stalas. Kūčių pavadinimas, iki šiol vartojamas daugelio Europos tautų, reiškia iš įvairių javų pagamintą patiekalą, skirtą tą dieną namus aplankančioms mirusiųjų vėlėms vaišinti. Kūčių valgyti sėsdavo patekėjus Vakarei žvaigždei . Po staltiese pakišdavo šieno ir paeiliui traukdavo šiaudus. Kieno šiaudas ilgiausias, tas ir gyvensiąs ilgiausiai . Kitas svarbus paprotys – pirmiausia suvalgyti truputį duonos su žiupsneliu druskos . Pagonybę pakeitus krikščionybei, imta valgyti specialius paplotėlius. Žiloje senovėje Kūčioms gamindavo 13 patiekalų, kurie simbolizavo 13 mėnesių, skaičiuotų pagal Mėnulį (13 – asis mėnuo vadinosi Kūčia). Pradėjus laiką skaičiuoti pagal Saulę ir nustačius 12 mėnesių kaendorių, Kūčioms imta gaminti 12 patiekalų. Vienas pagrindinių – sausainiai su aguonomis, vadinami kūčiukais, prėskučiais, kalėdaičiais ir t.t. Kūčių vakarą paimdavo vestuvinį žiedą, gabalėlį anglies, riekelę duonos ir viską išdėliodavo ant grindų. Tuomet atnešdavo vištą ir ją paleisdavo. Jei ši snapu kapteldavo žiedą – namuose būsiančios vestuvės, jei duoną – ateinantys metai nusimato geri, derlingi, o jei anglį – deja, kažkuris iš susirinkusiųjų turės mirti . Kitas būrimas: paimdavo stiklinę, pripildavo vandens ir įmesdavo vestuvinį žiedą. Stiklinę pastatydavo prieš save, o už jos – veidrodėlį. Tada pro stiklinę žiūrėdavo į veidrodėlį. Jei pamatydavo du žiedus – būsiančios vestuvės, jei vieną – vestuvių dar teks mažiausiai metus palūkėti . Kalėdos – viena iš pačių seniausių švenčių. Tas pavadinimas žinomas daugelyje šalių , tačiau dėl jo kilmės mokslininkai iki šiol neturi bendros nuomonės. Pas mus, kaip ir kitur, Kalėdos prasideda gruodžio 25 dieną. Pagonims ši diena būdavo Saulės dievo gimtadienis. Pirmąją Kalėdų dieną žmonės keldavosi ankstų rytmetį ir eidavo tikrinti, ar nesilankė mirusiųjų vėlės , kurioms ant stalo iš vakaro palikdavo šiek tiek maisto . Iš po staltiesės surinktą šieną padalydavo gyvuliams . Visi būdavo šventiškai nusiteikę, tačiau niekur neidavo iš namų ir nieko nedirbdavo, tik burdavo apie ateinančiųjų metų derlių bei orus. Antrąją Kalėdų dieną daugelis persirengdavo nepažįstamais žmonėmis, gyvūnais, mitologiniais personažais, žaisdavo įvairius žaidimus. Kalėdodavo iki Trijų Karalių .

------------------ kaip suspeti viska ispildyti

Man irgi iskilo toks klausimas

[Sopkute]

Vieniems burtai - kitiems darbas