Kodel zmones savimi nepasitiki?
O gal tai prasideda nuo vaikystes? Nuo to kaip elgiames su vaikais? Mazas zmogutis, bet kuriuo atveju sako “as pats”. O suaugusieji sako be musu tu nieko negalesi, be musu prapulsi, kas sulaikys tave nuo neapdairaus elgesio ir neteisingu sprendimu, mes tau - viskas, tu be musu - niekas. Tai gal yra viena is priezasciu?
Ir tai yra viena is priezasciu.
psichologu nuomone svarbus jau patys primieji vaiko zingsniai. Jei mes vis prilaikysime vaika ir neleisime jam nugriuti, jis supras, kad mes juo nepasitikim. Tai kaip tokiu atveju jis pats gali savim pasitiket?
viskas prasideda nuo vaikystės:kai vaikui neleidžiama pačiam daryti vieno ar kito dalyko,kai juo nepasitikima,kai kartojama,kad kiti elgiasi,atlieka kai kuriuos dalykus geriau,ir t.t.Iš pradžių tik baimė,kad nepavyks,kad nesugebės,o paskui ir nepasitikėjimas savimi,deja,išliekantis labai ilgai…
arba… tevai nesamoningai ir turbut ne specialiai vis “programuoja” vaika nesekmei: nelipk - nugriusi, nezaisk - susitepsi ir pan.
taip taip, as manau, kad tai tirkai viskas prasideda nuo programavimo, kuri varo tevai. Paziurekit i amerikiecius, jei kas buvo ten su manimi sutiks, kad jie visi labai geros nuomones apei save, labai savimi pasitiki, ir taip jie aukleja savo vaikus. Manau, kad tai tik auklejimo itaka.
Zmones savimi nepasitiki, jei niekad neisgirsta, kad ka gero daro, o tik peikimus. Nieko blogo gerai apie save galvot. Tik nereikia perzengti arogancijos riba.
bariuk, kas tave taip neramina? Kažko nesiryžti nuveikti?
Biess nefluudink
Kaip suprast? O apie ką tema?
Skaityk 1 zinute Kokie dar veiksniai nepasitikejima savimi - mes priedo dar ir nykstanti tauta - tai dar vienas pozymis
auklėjimas ir tėvų elgesys turi didelę įtaką pasitikėjimui savimi… tiesiog žmonės neipasitiki savimi dažniausiai dėl to, kad turi kažkpokių fobijų ar baimių ir bijo kad joms atsitikus neišgyvens arba nepriima savęs su visais trūkumais… o tobulų juk nebūna
dar viena is nepasitikejimo priezasciu - per mazai informacijos
Tau visada mazai informacijos vienu klausimu ale pasitikejimo neprarandi
Būtent nepasitikėjimas savimi dažniausiai būna įskiepijamas vaikui formuojantis, bręstant - vėliau jis tai sugeba ar užslopinti arba dar labiau išryškėja. suaugę ši nepilnavertiškumo kompleksą bando tušuoti stengdamiesi pasirodyti viršesni už esančius - jau nesąmoningai.
Manau, kad tam turi itakos ir vaiko auklejimas ir tai kaip jam padedama iveikti sunkumus… Juk jis turi ismokti ir pralaimeti. Jei pralaimejimas jam bus tapatinamas su katastrofa, jis visada jo bijos ir vengs… Nors itakos turi ir tai, kokioje aplinkoje tas zmogus yra, jei jis auges visai kitoje kulturoje ir kitokiomis salygomis, tai irgi sukelti kazkoki nepasitikejimo savimi kompleksa… Per didele savikritika taip pat lemia ta pati rezultata… Nors manau, kad pasaitikejima savimi galima isugdyti… kadaise vengiau bendrauti su zmonemis, nebuciau isdrisusi kazko paklausti gatveje. taciau man patiko rasyti ir as svajojau dirbti zurnalistini darba… Dabar jau esu save perlauzusi ir tie, kas manes nepazista netiki, kad galejau but tokia nedrasi ir nepasitikinti savimi… beje, zurnalistini darba as jau dirbu gerus 5 metus
manau todel,jog nuo vaikystes buvo menkinami,zeminami. jies buvo sakoma,kad visi aplinkiniai vaikai geresni ir gudresni
tikrai nemanau kad cia pagrindine priezastis. juk daznai kuo daugiau draudziama tuo daugiau nori manau labai daug lemia ir pats charakteris. igimtas dalykas. aisku kazkiek formuoja ir aplinka. ir butent charakteris nuspendzia kiek labai
As savim pasitikiu zutai kad manim niex niekada nesirupino ismete i gatve ir pasake eik vot kaip yra geriausia