Kodel vyrai taip vengia vedybu?
As su savo vaikinu draugauju 4.2 metu. Is ju daugiau nei 3 metus gyvename kartu. As jau jauciu reikala vestuvems. Vienas dalykas tas kad nenoriu teketi is reikalo. Kitas negaliu pasakyti kodel taip noriu vestuviu, bet viduj tai labai netveriu. O mano vaikinas net neuzsimena apie tai. As jauciu ir zinau kad jis mane myli.
turiu Draugiu irgi tokiose situacijose, jos taip pat del to skundziasi.
Ka man daryti? nes jauciu praeis dar metai kiti ir as truksiu. Bus taip arba vedi arba skyriames.
Nekas… jei tau vienai pribrendo reikalas vestuvems, negerai… tai abieju zmoniu reikalas… matyt, tavo vaikinui gerai kaip yra… tiek ilgai kartu gyvenat… priprato… pakalbekit kartu apie tai…
Nuo daug ko priklauso. Nuo to kiek metukų jums abiems, nuo to, kokia jo patirtis iki tavęs. Šiaip tikrai normalu, kad tiek laiko pradraugavus norisi viską oficialiai įteisinti, bet spausti draugo vis dėlto nepatarčiau…
Beje, nesakyk, kad vyrai vengia vedybu… ne visi, mes su savuoju 
buvom nusprende, kad tuoksimes jau pries 6.5 metus iki vestuviu 
draugavom ilgai, nes jauni susipazinom … tiek as norejau teketi uz jo, tiek jis norejo vesti mane… kad visada galetume buti kartu kaip vyras ir zmona…
As dar suprantu jauna dar 21.5, pora metu mokytis liko. O jis jau greti 25 sulauks. As tikrai dar nesiruosiu tureti vaiku jei tik is virsaus nepasius. O pas daugeli mintis is karo tokia kad apsivedi ir vaikos jau gimdysi.
Aš tai saviškiui pirma pasipiršau, o po kiek laiko ir jis pasipiršo. Sakė, pasimetė tada, bet suprato, kad visai ir jis nori mane vesti. Tik, manau, ne visi vyrai gali toleruoti tokį dalyka…
Na taip, tikrai ne visi vyrai vengia vedybu - mano vyras man pasipirso po pusmecio draugystes, po to dar 1,5 metu padraugavom ir susituokem. O tau, zinoma, savo draugo spausti nereikia, gal nebent taip atsargiai uzvesti kokia temele apie santuoka, suzinoti, koks jo poziuris i vedybas, gal tada savaime ir apie savasias prasneksit…
Na, jei vengia - vadinasi turi tam priezasti… O ju gali visa galybe buti…
Va, as istekejau 21, vyrui buvo 23… Ne amziuje esme, kada nori abu to, tada ir tuokiasi, ne butina is karto tureti vaiku… mes vede 1.5 metuku, neturim dar trecio ir neplanuojam, tiesiog gyvenam kartu, gera ir t.t… bus laikas, bus vaikas
Vat buten kad teko kelis kartus uzsiminti. Pastebejau tai kad jis nenori ta tema sneketi, kad as ji spaudziu net uzsimindama. As gi seip jam nesaku vesk mane. As noriu suzinoti jo nuomone.
O as savo zmonai pirsausi 1554 kartus visokiose vietose ir pozose, kol ji pagaliau suprato, kad as rimtai 
Tada ir apsivedem
Nerimtas jis biciukas tada, jei net nenori savo nuomones pasakyti… tu ilgai netempk… gal jis tik siaip gyvena, jam gerai ir neturi rimtu ketinimu? Tfu tfu tfu! Tikiuosi, susitvarkysit
mano vienam labai artimam biciuliui taip pat buvo
4 metus pradraugavo su mergiote, pasimylejo sauniai ir isiskyre laimingai 
duok dieve jiems abiems sveikatos
o jinai labai norejo zenytis…
tikriausia
Gal as senamadiska, taciau mano galva pirstis turetu vyras. Kazkaip neisivaizduoju saves kalbancios kad reikia vestuviu ir t.t. Cia gi turetu buti pats romantiskiausias momentas nuo santykiu pradzio, kazkaip turi vykti graziai, kad tai prisimintum ilgai. Ai, svajoju as cia, ne tie laikai turbut;(
Tokiam jaunam amziuj zenytis nusikaltimas. As kai uzsinorejau, tai praktiskai nedraugaves istaciau vaika, o tada ji pati sutiko… Ir normaliai gyvenam dar…
Moterys taip pat vengia. Niekada nejauciau didelio noro isteketi.
Na, bachuras turbut saugiai jauciasi . Pirmoji aistra praejo, dabar gyvenat ramu, iprasta gyvenima: atrodo, kad visada taip bus ir savo 
niekada nepraras.
Dar gali buti, kad laukia, kol pinigu pajegs daugiau pasidaryti. Esu girdejusi nuomoniu, jog protinga vesti tik tada, kai buitis bent siek tiek sutvarkyta, yra tvirtos garantijos seimai islaikyti.
O gal dar tikisi sutikti nauja svajoniu moteri - visgi abudu esate jauni dar labai.
Viena rimta iseiti matau vedyboms paspartinti (jai vaiku pasidaryti nenori) - parodyti, jog ir kiti tavimi domisi, o tu visgi - neisipareigojusi. Tik labai graziai reikia tai padaryti, jokiu budu ne akysna rezti: "Kolega Petras savo stala i mane atsuko. Jei manes nevesi, su Petru kontoroje skudurus sumesime."
Kai suvoks, kad gyvenimas "susimetus" - labai netvirtas, o jis nenori taves prarasti, tai ir pasipirs. O jei jam dzin, tu su juo, ar kita - reiskia pats laikas nesti smutkes kuo toliau.
As, va, daznai priesingai susimastau - ko astuonionikiniai-dvidesimtiniai i vedybas verziasi???
Tai kad tau dar viskas tik prieš akis. Tik 21.5. Tai kur gi skubėti? O ir jam 25, tai ne rodiklis. Anksčiau gal, bet dabar… Draugaukit, gyvenkit kartu. Kai susipažinot tau kiek? 17 buvo? Pirma rimta meilė… Pasikartosiu, nespausk jo, ir mėgaukis tuo ką turi
Drambliene, o ka tu darytum, jeigu tau butu apie 30 metu, niekad netekejus, jau noretum susitvarkyti gyvenima, tureti seima ir vaikuti, o vyras vis nesipersa ir tai net nesisviecia, kad jis noretu zengti ta zingsni? negi tai neisvestu taves is pusiausvyros ir negi nepradetum apie tai kalbeti? Aisku, visos moterys turbut noretu, kad vyras pasipirstu kaip nors romantiskai, graziai ir ispudingai (kai jos jau to nori), taciau ne visi vyrai tokie supratingi!