kodel slepiamas smurtas seimoje?
daznai girdime apie smurta seimoje. dazniausiai tai smurtas pries moteri, pries vaikus… as labai dziaugiuosi, kad pati gyvenu darnioje sheimoje. pripazystu, net neisivaizduoju kas yra smurtas, niekuomet jo nepatyriau ir tikiuosi kad nepatirsiu. is mamos ismokau pasitikejimo, savigarbos, stiprybes ir tikiuosi, kad tai man pades ir toliau… is savo tevu tarpusavio santykiu matau kas yra gerbiama, mylima moteris! bet deja nevisu tokia seima… viena vakara paskambino musu seimos sena drauge, ji verke. ta energinga linksma moteris, kurios seima atrode ideali, prisipazino: jos vyras ja musa jau 16 metu. ji tylejo, tai slepe ir nuo savo tevu, aplinkiniu, artimiausiu draugu, bet dabar jau nebegali, nes musama ir jos dukra… niekas negalejo patikiketi, gi ji atrode tokia stipri, tokia pasitikinti savimi, visuomet besisypsanti, o jos vyras, tai ramus, tykus zmogus… o pasirodo viskas buvo kitaip! 
aisq si istorija yra tik viena is daugelio. tik kyla KLAUSIMAS! kodel zmones pries kuriuos smurtaujama tyli, tikisi to kas neimanoma… kokia to prasme, kokia prasme nesti ta sunku kryziu? kodel bijoma apie tai prabilti, ieskoti pagalbos? man labai ydomi visu jusu nuomone, jusu istorijos.
Banalus klausimas. Zmogus nenori pasakyti to todel jog nenori parodyti jog jis yra silpnas, nenori parodyti jog kazkas jo gyvenime yra negerai. Kai kurie mano jog taip ir turi but. Treti bijo pacio smurtaujancio.
na, tiesiog nevisos nori iskelt i viesuma viska 
Gal tai ir blogai Kas cia zino rekia dziaugtis, jei seimoje to nera 
jei imtu skustis, kad vyras baladoja kasdien ir neketintu jo palikti, tai kas pasikeistu nuo to? ji nebeatrodytu tokia stipr moteris, visi imtu jos gailetis, guosti ir t.t. tai dar labiau gniuzdo zmogu. ir yra geda, geda pasakyti, kad issirinkai i vyrus toki kiaule, geda pasakyt, kad griztant namo reikia bijoti praverti duris…
as manau, kad turi ne tik pasakyti kitiems, bet ir ieskoti pagalbos, bei skirtis su vyru.
Atsakymas tikrai gali būti labai paprastas - nes smurtas - tai nusikaltimas. Smurto aukos dažniausiai bijo, jaučia didelę gėdą, jaučiasi kaltos, bejėgės ką nors pakeisti. Dažniausiai aukos ieško įvairiausių būdų, kaip “pasikeisti” - labiau įtinkant, “neprasikalstant” ir t.t. Būtent dėl kaltės ir gėdos jausmų slepia tai nuo artimųjų, draugų, bendradarbių. Joms atrodo, kad pačios kaltos, kad jų šeimoje yra smurtaujama. Viena klientė, pasakojusi apie tai, kaip vyras sulaužė jai ranką, paklausta, kodėl nesikreipė pagalbos, pasakė “Na, bet gal jis manęs neužmuš?..” Labai šaunu, kad temos autorės pažįstama galiausiai ryžosi nebeslėpti smurtavimo. Stiprybės, drąsos ir ištvermės jai 
Buna taip, kad zmogus nenormalus ir musa - bet buna ir atvejau, kad kol neduodi moteriskei “i kupra” tol ji nesamones daro, elgiasi netinkamai. Kaip sakoma, yra 2 medalio puses
Neteko patirti…taciau manau tay lb lb lb lb didele visuomenes problema… 
Banalus klausimas. Zmogus nenori pasakyti to todel jog nenori parodyti jog jis yra silpnas, nenori parodyti jog kazkas jo gyvenime yra negerai. Kai kurie mano jog taip ir turi but. Treti bijo pacio smurtaujancio. Nemanau ,kad taip yra.Zinau viena,musu visuomeneje,geriausiai ,kai aplinkiniai zino maziau-toks dazniausiai visu mastymas.Is dalies jis tikrai teisingas,netgi tie ,kurie cia raso paskatinancius zodzius-tikrai nei vienas nepuls teikti pagalbos,o paprasciausiai dar uz akiu ir apkalbes.Tai faktas ir nemanau,kad jis nugincijamas.Ko gero tai yra pagrindine priezastis.Visiems mums lengva cia filosofuoti,bet jei tektu susidurti su tokia beda-nelabai skubetume i pagalba,tuo labiau kad lazda turi du galus.Zmones susitaiko ir kaltas lieka tas,kuris is krasto.