Kiek patirties ir žinių santykis lemia žmogaus mąstymą?
Na žinios ir patirtis vienas kitą papildo. Negalimo turėti vien tą ar vien aną. Na o visų pirmą, kad viskas nesibaigtų “nesutarimais dėl terminų”, tai supraskime kas yra kas Pirmiausia, tai reikia aptarti kas yra “patirtis”. Juk tai ir yra įgytos praktinės žinios. Antra - “žinios”. Tai sukaupta informacija. Žinių gali būti ne tik “daug” ar “mažai”, bet jos gali būti ir klaidingos arba teisingos. Žmogus, skaitantis vien delfio “pikantiškas naujienas” ir “mokslinias naujienas” kokaim ten bulvariniam laikraštyje turės žinių daug. Tačiau tos žinios bus labai paviršutiniškos, ir labai daug tų žinių bus klaidingos. Kadangi populiariesiems laikraščiams ir žurnalams svarbu ne pateikti teisingas mokslines žinias, o sudominti skaitytoją. Tad toks žmogus atrodys visiškai “bukas” skaitančiająm mokslinias knygas ir vadovėlius.
Tad “daug žinių turintis žmogus” nebutinai visada bus “protingas”. Dar reikėtu taip pat aptarti, tai “kas yra protingas”
ar protas = intelektualumas? Jei taip, tada statistinis studentas daug “protingesnis” už “patirties turintį” kaimo senį
m… dabar grįžtant prie “patirties”. Patirtis visada bus subjektyvi. Iš patirties galima taip pat ne visada teisingai įgyti žinių. Pvz: Jei nuo vaikystės tik įjungus šviesą man kas su buože trankytų per galvą, tai galėčiau drąsiai teigti: - “Šviesos įjungimas kenkia galvai. Iš patirties žinau tai” Bet ar tai bus teidinga?
Reikia gyvent patirtim, o zhinias tik pritaikyti, tuomet blogio/gerio pusiausvyra butu normali
Jeigu tu ziniu turesi labai daug ir tu ju negalesi praktiskai igyvendinti nes tam neturesi patirties. Per patirti igytos zinios dau geresne negu taip suiznai is ko nos ar tai butu knyga ar dar kas nors. Daug zinodamas ir budamas be patirties zmogus galima sakyti niekas. Nu cia tik mano kvaili apmastymai
Jei žinios teisingos, tai jas panaudojus bus geri rezultatai. Ir nesvarbu iš kur jas sužinosim. Bet jei kažką patyres žmogus padaro klaidingą išvadą apie savo patyrimą, tada nežinau ar tai galima vadint patyrimu, gal greičiau tai tik jo nuomonė apie tai ką jis patyrė.
reikia moketi tinkamai naudoti zinias o tam reikia patirties
ar manai kad patirtimi galima vadinti tik įsisamonintą patyrimą? juk patirtys irgi būna neigiamos…pvz. tėvų mušami vaikai - kokias patirtis atsineša iš vaikystės?
uzhgrudina. net blogos patirtys turi savu pliusu. nera blogio, kuriam nebutu ne dalelytes gerio [kaip ir atvirkshchiai]
Visi savaip klausima supranta… gal ir gerai…
Kitaip ir buti negali… Nepamirsk, kad ir atsakymus aplamai ir kiekviena zodi atskirai zmones irgi savaip supranta, taip kad…
hmm…na manau be patirties nebutu ziniu…ir be ziniu nebutu patirties…wistiek kai kuriais gywenimo atvejais vien teorija niekuo nepades,reikia tureti patirties…taigi geriausia mano manymu igyti ir viena ir kita… good night for all :
karoce, kuo daugiau ziniu ir patirties tuo ir protingesnis zmogus…
Manau, kad jei zmogus turi daugiau ziniu, tai jis siaip yra protingas, issilavines, jei daugiau praktikos, tai kaip ten sako pas lietuvius:“auksarankis”, o cia jau kaip kam kas labiau patinka, tas to labiau ir siekia
Mano manymu, kad zmogus galetu save laikyti protingu santykis tarp ziniu ir patirties turetu buti mazdaug 55:45, bet galima ir giliau pamastyti ir surasti visai kitoky santyky