Kazkaip dziugu

tai ten turbut valstiete (.)(.) - ne ant duru silikona susipurske

pabandysiu.Blemba kaip gaila ,kad nusals.
Vinsi ,patinka magnolijos? Cia tik smulkiaziede bus.O tos su delno didimo ziedais dar tik su pumpurais

Prašom.
http://www.biteplius.lt/lt/2club.club_f_reviews/121.435524.368…-=(990
297593

http://www.biteplius.lt/lt/2club.club_f_reviews/121.435526.368…-=(281
400000

Fu koks tu biaurus.
KAip tik silikonas ,tai ir negeros mintysJuokiasi

Pažiūrėjau į Radvilės magnoliją. Aš, matyt, irgi tik smulkiažiedę atsimenu… Šypsena Gražu…

Tikrai puiku, ir besmegenis ir sniego angelai ir karstas vynas…

man tai sekesisi, o vat kolega 20 min vienoj vietoj prastovejo. kazkas kazkam stuktelejo…

Gražu, smagu. Tik keliai dar nevalyti. Gerai, kad ne man pirmai iš savo kaimo reikėjo važiuoti… Šypsena

Man atrodo, kad geriausia tačka einamu metu - buldozeris… Prastumdyt sniegui ir kitoms transporto priemonėms Angelas

sniegui gal…
bet masinoms metalo preso reiktu… bo nera kur stumdyti…

O kelininkai ir vėl buvo užklupti netikėtai…
Iš kur jie galėjo žinoti, kad žiemą gali būti sniego…
Cha cha

aga, is tiesu keista - ziema sniegas Kvankt?

išvažiavau pusvalandžiu vėliau, musiau todėl jokio didelio pareikalavimo presavimo darbams nemačiau… Drovus Laimingas

mane tai mikruskej presavo…

a tai šoferį iš pareigų atleidai? kad boingui laiku sparno neprisuko?

Vinsi, itariu, kad savo soferiu ne tik pati, bet net kaimynai nesugaudo Angelas

Prigauti šoferį yra gerai, o jei dar su “Kamazu”…Gerai

Fuj, bliamba nx tas kekšė sniegas. Blogai Veee

Ne bjaurus, tiesiog eilinis vyras. Leidzia savo fantazijom laisvai sklandyti…Valio

O as teoriskai irgi suprantu, kad ,gyvenimas grazus" ir vsio takoje…, tik vistiek dramos man arciau sirdies, nors nuosirdziai noreciau, kad butu kitaip…
Nors… pamenu, kartą buvo spalvotas ir gražus ruduo. Ankstyvą sekmadienio rytą išbegau į tuščią (matyt buvo tikrai anksti) gatvę vilniaus centre ir nevalingai sustojau pasigėrėti rudeniškai idilišku vaizdeliu: kiemsargis senukas atsidavęs šlavė krentančius medžių lapus ir toje tyloje klausydamasi šluotos braukimo per asfaltą garso žiūrėjau, kaip kitoje gatvės pusėje vidutinio amžiaus apsepęs žmogelis vos pastovėdamas ant kojų jau keletą minučių bandė atsirakinti savo laiptinės duris… Netoliese trynėsi benamis kačiukas ir tada tada pagalvojau: ,Dieve, kaip gražu".
Gaila, turėjau skubėti ir nubėgau taip ir nesužinojusi, ar tam bomželiui pavyko įeiti į laiptinę… Tačiau net praėjus keliems metams, kai užplūsta melancholiška nuotaika, prisimenu tą vaizdelį ir viskas kažkaip atrodo nebe taip nyku…