Kas vyksta Lietuvos paste?
Ne visada galima pasirinkt.Jei tai butu imanoma,tai tikrai pasistengtu daug kas eliminuot sia struktura.Bet kai ateina smulkios siuntos is uzsienio,jos 99% atveju ateina per Lietuvos pasto sistema.
Buvau sumastes nueit i pasta sestadieni,nes girdejau ,kad ta diena buna maziausiai zmoniu,bet to daryt neprireike - sestadienio ryta paketelis su prieskoniu misiniu buvo pristatytas i namus.Tai vat ir galvoju kaip cia dabar suprast : ar jie man pristate ta vokeli i namus tik todel,kad praplyso jo turinys ir pradvoke 
ju pasto skyrius,nuo prieskoniu misinyje buvusio cesnako ar visgi jie turi tokius siuntinukus pristatyti i namus,bet to nedaro del darbuotoju trukumo arba taupydami lesas?
Na, o autorių galėčiau paguosti, kad tokia betvarkė ne tik Vilniuje 
Kiek buvau KCP, tai mažiau nei per 20min. apsisukt neįmanoma, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių
Kartą pralaukiau apie 30min. būdama VIENA! Situacija - atėjau išsiaiškinti, kodėl adresatas taip ilgai negauna laiško (norėjau parašyti prašymą surasti pamestą laišką): mane nusiuntė prie tuščio langelio, palaukiau porą minučių ir grįžusi pasakiau, kad ten nieko nėra, liepė palaukti (“tuoj grįš”), palaukiau dar 10min. ir nuėjau pas pašto viršininkę, ta irgi patarė “dar šiek tiek palaukti”, po dar 10min. grįžau ir paklausiau, kur galiu parašyti SKUNDĄ, tai ta darbuotoja parlėkė po kokių 3min., apsivilkusi striuke (buvo žiema) ir su, per petį permesta, rankine. O man pašto viršininkė skiedė, kad ji - pas vadovą, kitam aukšte! Nuo kada pas vadovą einama su striuke ir rankine?
Išvada - maži atlyginimai ir nesuinteresuoti darbuotojai. Tik taip tą “jovalą” galima paaiškinti.
O paštas kol kas yra (nori - nenori) reikalingas. Tai bene populiariausia (ir pigiausia) priemonė perduoti siuntas, registruotus laiškus ir pan.
Paštininkės akis kabina ne prasčiau, nei pensininkai Dėl kitko esi teisi - nunešiau šiandien voką į paštą (be pašto kodo), paaiškinau ir paprašiau pažiūrėti kodą post’e (čia toks mažas paštukas Kauno rajone, darbo pabaiga, tai laukiančių kaip ir nebuvo) , o ten tokia fifulė tankiai pridažytomis blakstienomis tik sumirksėjo ir “jei rasiu”. Na, man, dirbant pašte, kai parašyta ir rajonas, ir gatvė, ir net namo nr. taip sakyti būtų gėda. Juolab, kad pati post’u esu naudojusis n kartų. Net nereikia dirbti pašte, jog sugebėtum rast pašto kodą. Tai šitai gali paaiškinti tik darbuotojų trūkumas.