Na manau panos dauguma pasakys, kad zinoma vaikinas, nors kol draugyste (dar nesusituoke) draugai su vaikinu lygus (o kai seima tai manau jau seima turetu buti svarbiau uz draugus, bent mano tokia nuomone), bet va iskilo man toks klasuimas, nes vaikinukas su kuriuo draugaujam jau 2 metai ir 2 menesiai vakar pareiske, kad draugai jam yra svarbiau nei pana ( taip iseina kad as)… Pagal ji draugu nepamainysi, o va pana bet kada ir panu vis vien daugiau yra nei bernu tai dar padeti labiau palengvina… Zinoma man tai izeidimas ir pazeminimas todel naturalu , kad susipykom , bet jei taip ir toliau tai jauciu is vis trapsiu feministine boba …
Ka Jus darytuet tokioj situaqcijoj ?
Kaip elgtis?
Ar visai reikejo ignoruoti ir nekreipti i tai demesio ? Nezinau
Vis del to norisi myleti ir buti mylimai, kad priimtu tokia kokia esi juk IDEALU NERA
mane toks pareiskimas irgi pazemintu. suprantama, kad tarkim vaikinai ateina ir iseina, o draugai lieka. bet tai neturetu galioti kai santykiai yra rimti.
mano atveju mano draugas yra ir mano geriausias draugas, i kuri kreipsiuos susikloscius bet kokiai gyvenimo situacijai. manau jis jauciasi taip pat.
is principo, antroji puse turi buti daugiau nei meiluzis, juk pirmiausia tai artimas moraliai, psichologiskai zmogus, su kuriuo planuoji praleisti savo gyvenima
nezinom daugelio detaliu, gal tik ji isivaizdavo, kad jie rimtai draugauja
zinai kaip buna, tamposi i visokius vakareliu mergas “etatines” o jos ir isivaizduoja, jog draugauja
Tai tada nafik visus tuos metus kiekviena diena vaziuodavo pas mane, kodel sake kad myli (jau galejai sakyti kad susideje gyvenom)… o po to kaip dejo tai dejo kad draugai svarbiau… Panu vis vien daugiau yra nei vaikinu… Nesuprantu o paskuij sako tai jau manes nebemyli as tau nebereikaligas. As jo nesuprantu tai kam tokius santykius palaikyti jei myli tik vienas… Nezinau