Karma. kas tai per daiktas? (pora klausimų)
“akis uz aki …”- berods Senojo testamento normos… pagal Naujaji testamenta - jei gavai per viena zanda - atsuk ir antraji… tai kaip tada su karma? 
Rita - kiek aš suprantu, tai karma yra papraščiausios mūsų kažkada padarytų veiksmų pasekmės. Ir kadangi pasekmės butinai turi įvykt, tai mes ir patyriam jas kas diena. Kaip sako: pats privirei, pats ir srėbk. Ir neimanoma nesrėbt. Ir kaip mamos vaikams sako: viską suvalgyk. Taip ir mes turi viską suvalgyt ką išsivirėm. Jei butume vire kitokia košę, tai ir skonis butų kitoks, arba skanesnė arba dar neskanesnė. Ir pasekmes turi ne tik ką darom, pasekmes turi visi mūsų apsireiškimai: mūsų mintys, jausmai, impulsai, norai, nenorai, žvilgsniai, gestai, žodžiai ir t.t. Šiaip karma turi daug visokių niuansų. Ji, atsižvelgdama į mūsų elgesį, nustato su kuo mes gyvensim, kur gyvensim, net gi ką galėsim pasirinkt veiklos srityje, kokį sutuoktinį, kokius vaikus, kokius draugus turėsim. Trumpai tariant, tai teisingumas:ką pasėsi,ta pjausi
Kiekvieną dieną mes kuriam ir naują savo karmą, ir patiriam ką praeity sukūrėm. Taigi, imkim skaniausius prieskonius, ipilkime vandens, ir virkim nauja sriubą (naują karmą) 
Kiekvieną akimirka į savo verdamą sriubą (savo gyvenimą) galim įdėt kokį naują gerą prieskonį (naują gerą mintį, supratimą, jausmą, veiksmą). Taip pat galim ir išimti iš savo sriubos tai kas nesveika mūsų organizmui. Galim iš savo raciono išimti visų rušių nuodus, nes, juk kam save ir kitus nuodyti pykčiu, pavydu, liudesiu, tingėjimų ar kuom nors panašiu? Skanaus 
Kiekvienas žmogus - kaip tam tikro skonio sriuba. Visokių yra sriubų - tirštų, skystų, su daug prieskonių, su mažai prieskonių, su kauliukais ir be kauliukų (nepamirškim kauliukus išspjaut, nes jų nevirškina organizmas, ir netgi gali sutrikt organizmo veikla), yra labai karštų, šiltų, vesiu, ir atšalusių sriubų, buna kad ir prarugsta, na vienu žodžiu reik žiurėt ką valgom, nes tai neabejotinai atsilieps mūsų organizmui, mūsų savijautai ir nuotaikai 
Buna įdomu kai pats žmogus įsivaizduoja kad jis labai skani “sriuba”, o kai jo “paraugauja” kitas, tai vemt verčia, na bet, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama
Gal kas nors zinote, ka reiska savoka ‘karmine meile’?
vienas is atsakymu variantu - kad su tuo zmogumi kazkuriame gyvenime jau buvai susijusi meiles rysiais (nebutinai 
ir 
meile, galejo buti ir tevo-vaiko, brolio-sesers ir pan.) ir arba tuo metu kazkas ivyko, kad jusu santykiai liko neuzbaigti, todel tu su tuo zmogumi vel susitinki siame gyvenime, tiesiog susitinki-pamilsti zmogu tam, kad pratestum, isvystytum, isrutuliotum, subrandintum meiles jausma ir santykius taip, kaip butu tinkama pagal Visatos desnius… kol santykiai neiisprendziami graziuoju, tol lieka karminiai mazgai…
kas yra karminiai mazgai? dar: mergaitė išprievartauta 8 metų - kaip ji gali pataisyti savo karmą, jei jos gyvenimas sugriautas jam tik prasidedant?
yra praeitis, dabartis, ateitis… galbut del negeros praeities siuo metu nelabai gera dabartis, bet jei nesistengsi, tai ne kokia bus ir ateitis… priezasties ir pasekmes desniai… veiksmo ir atoveiksmio…
bet juk veiksmą ne ji sukėlė 
jai krito pasėkmės 
o ne tam žmogui, kuris sukėlė jos gyvenimo griuvimą… pažįstu abu gal 15 metų…
Karma nulemia beveik viską. Kaip šauksi, taip ataidės. Taiva ir ataidi mums iš praeitų mūsų įsikunijimų. Jei mes ką nors padarėm negero tam tikru lygiu, tai kada nors ir mums tokiu pačiu lygiu padarys. Ir ko čia stebėtis, jei pats žmogus sugebėjo kažkam pakenkt, tai ir jam absoliučiai tokiu pat mastu bus pakenkta. Bet dalis žmonių niekaip nesupranta kad jiems sugryš tai ką padarė kitam. Na, supranta ar nesupranta, vistiek viskas sugryš. Darykim daug gero kitiems, ir tai tikrai kada nors mums sugryš. Juk kodėl kai kuriems žmonėms labai gera gyventi? Dėl to pačio, karma jiems tai parupina, nes yra už ką. Karma niekada nelieka skolinga, visada tiksliai teisingai visiems atlygina. 
Pezalai. Ash pats reguliuoju sau gyvenima o ne kazkokia karma. O del to atsilyginimo tai ir taip jei tau zmogus padaro ka gero tai jam aishku i snuki neduosi. Ir atvirksciai. Be to stengsies atsilygint tuo paciu. Va jums ir visa karma.
Tik tu reguliuoji save, bet yra ir karma. Bet karma tik atspindi tavo reguliavimą, ji nevadovauja tau. Bet jei kam kenkia žmogus, tai isiterpia ir karma tada, ir butinai jam viską tiksliai gražina. Ji tik atspindi, ataidi, ji ne valdovė. Tik tu valdai savo gyvenima, net Dievas taves nevaldo, nes Jis tau suteikė laisvę rinktis, ir kartu atsakyti už savo pasirinkimus, nes jei Dievas tave valdytų, tai Jis atsakytų už taves valdymą. Bet jei prašysi pagalbos pas Dievą, Jis visada tau pagelbės.
Karma - tai teisingumo išraiška. Yra daug visokių butybių, kurios tą teisingumą vykdo. Pvz. žmogus kažkaip negerai pasielgia, tada viskas tų butybių suskaičiuojama, reziumuojama, atsižvelgiama ir į visas aplinkybes, ir, viską apsvarsčiusios, jos suformuoja nuosprendį. To nuosprendžio nieks negali pakeisti, nebent žmogus labai atgailaus, išpirks savo kaltę gerais altruistiniais darbais, tada gal ir sumažins jam bausmę, o jei ne, tai numatoma kaip, kokiu budu, kokiu lygiu ir stiprumu nubaust, ir pradedama vykdyt bausmę. Pats žmogus dažniausiai net nesupranta kad prasidėjusios bausmės jam - tik jo pačio veiksmų pasekmės, tada žmogus kitiems sako kad jam tiesiog nesiseka, ir jis nesupranta dėl ko jam nesiseka. Bet, bausmė vykdoma iki galo, ir tik tada žmogus paliekamas ramybėj. Gyvenimas yra teisingas visiems.
o tokio dalyko, kad musu karma apima dar sepyniu kartu musu giminiu elgesi - neteko girdeti? ar yra teke girdeti posaki, kad atkenteti tenka uz seneliu nuodemes?.. o kad atpildo gali sulaukti ne pats, o Tavo vaikai ar vaikaiciai…
Rita, skaičiau, ir pats taip manau, kad žmogus atsako tik už save, na ir už vaikus iki tam tikro amžiaus. O kad persiduoda nuo giminių tai tas irgi tiesa, bet mes ir įsikunijam nebet kurioj giminėj, taip kad ir iš giminių jei ką nors gaunam, tai tik dėl mūsų priežasties. Gyvenime žmogus visiškai laisvas yra, tik keista, bet pats žmogus laisva valia susipančioja grandinėmis, ir šaukia visiem kad jį surišo kažkas kitas, vietoj to kad išsipančiotu ir eitu kur tik nori, ir tobulėtu begalo. O jei nežino kaip išsipančioti, tai tegu ieško patarimų kaip tai padaryt, juk kas ieško tas randa. O vietoj to kad ieškotų kaip išsipainiot, tai prisigalvoja visokiausių savo situacijos pateisinimų, tokių kaip “tokia žmogaus prigimtis”, arba “ką padarysi, toks gyvenimas”, arba “kiti irgi kenčia”, ir panašiai ir taip toliau. Neitikėtina, ane
Žmonės netgi sukuria ištisas “filosofijas” apie tai kaip jie yra “surakinti grandinėmis”, ir kad iš jų NEĮMANOMA išsivaduot. Na jie nori tai patirt, jie tai ir patiria. Jei kada norės patirt išsipainiojimą iš “grandinių”, patirs, o kol kas sėdi susipančioje, kenčia, ir kuria iliuzijas apie tai kad jie negali išsipančioti, na bet yra ir tokių kurie palaipsniui išsipančioja, yra netgi tokių, kurie nėra susipančioje visiškai, jie ateina kad padėtų tiems, kurie nori išsipančioti. Vienas iš tokių, mano nuomone, yra Sai Baba, dabar gyvenantis Indijoj ( sathyasai.lt )
kartais tos traumos tokios, kad sunaikina žmogaus prigimtį… mano minėtoji mergina tiesiog susirgo. nuolatinė kažkokios formos neurozė… lygus veidas be raukšlių… Skaitau kaip tik dabar “Karmos diagnostiką”, kas visiškai nepriimtina ir atmestina - nebuvimas užuojautos - tipo užjaudamas prisiimmu jo 
karmą, man nuo to blogiau, jis pats ar pati kalta praeituose gyvenimuose… darosi nebekeista matant Indijos skurdą…
Gelmike, kas yra teisingumas? Karma mums duoda tai ką patys išaukėm. Ji ir negali kitaip elgtis, nes sielai pakenktų. Siela turi patirt kad gyvenimas yra teisingas. Nes, priešingu atveju, siela supras kad ji gali kenkti kiek nori, o su ją elgsis tik gražiai. Ar tai bent jau logiška? O visas žaizdas galima išsigydyti. Užuojauta kitiems manau geras dalykas. Karma juk irgi veikia ne iš keršto jausmo, ji veikia iš gerų motyvų. Juk galima ir negalvoti apie karmą. Tiesiog galima užduot klausimą “kodėl taip įvyko, ar vyksta”, juk yra pvz. seansai, kurių metu žmogus gali pamatyt savo praeitus įsikunijimus. Kai pamatytų, tada turbut daugiau nekeltų klausimo “kodėl man tai įvyko ar vyksta”, tada suvoktų, jog NATURALU, kad tai vyksta ar įvyko. O užjausti, pagelbėt kitam visada manau yra gerai. O skurdas -tai kiekvieno asmeninė karma.
na, ta mergina tikrai jau nepaklaus. 
… ji ligonis… nuo tų pačių 8 ar 9 metų… nežinau ar tokiu skaudžiu atveju galime kalbėti apie gėrį ar prasmę… tiesiog sugriautas gyvenimas… iš kitos pusės, tikint tais visais dalykais, ar nebaisu kad tas regėtojas ar mediumas ar kaip jį ten pavadinti - nesuterš tavosios karmos savuoju nešvariu prisilietimu? juk vistik tai jautrūs dalykai? arba jis klys (neklystančių nėra) o tau sieloj liks žaizda?