Kaledos stebuklu metas- ar imanoma atleisti…?
Situacija tokia…su savo uosviene esu susipykusi ir labai isizeidusi del jos elgesio…Jau menesi laiko kai net nekalbam.Vat ir iskilo tokia problema…Visgi arteja Kaledos ir norisi atleisti ir susitaikyti.Su vyru nupirkom dovana.Bet galvoju kaip ja iteikti.Ar visgi apsimesti kad viskas gerai ir su placia sypsena iteikti dovana? ( bet ji pagalvos kad ji buvo teisi,nors ji ir buvo kalta)Bet man labai sunku nusileisti savo principamas. Bet visgi Kaledos stebuklu metas…ir kazkaip nesinori i kitus metus perkelti senu problemu…Bet as save pazistu ir zinau kad nuoskaudos vistiek isliks…
O tu iteik ta dovana ir pasakyk: tikiuosi siais metais bus maziau pykciu ir daugiau supratimo musu tarpe. Tikiuosi tuos zodzius ji supras ir jausis pamaloninta, kad jus jos neuzmirsot ir sugebejot perlipti savo principus, nes vis del to vyresniems zmonems perzengti savo principus praktiskai neimanoma.
Nieko nėr baisiau, kaip dvi 
susidūrusios ant siauro liepto. 
Vyrai susipykę duotų vienas kitam į snukį, paskui sugertų butelį, nuspręstų, kad dėl visko kaltas Landsbergereris ir pamirštų. 
O čia… 
Stebuklų reikia. 
tai jeigu žinai, kad neatleisi, tai kam dar apsimetinėti? arba pasakyk: nebepykstu, bet ir neužmiršau.
Na, tik negrauzk saves pirmiausia…Nemanau, kad reikia isikandus laikytis savo principu vien tam kad islaikytum savo “As”…Jei esi siek tiek suminkstejusi, o taip ir yra, jei abejoji, tai atleisk…Neverta tampytis su savim tokiu minciu…Tuo labiau, kad cia gan artima giminaite, vyro mama…Kam rietis? Verciau bendraukit taip, kad nebutu preteksto pyktis. O dovana geriausiai teikti abiejiems…vyras gali dovanoti ja, na,o tu, gali. pvz, koki kaledini vainika iteikt…kaledos - ramybes ir susitaikymo metas
Svarbiausia, ar tu tikrai atleidai sirdyje?
siaip nusileisti reikia as nevedes bet gyvenau daugiau nei puse metuku su savo mergina ir su uosvene as zinau kaip kas yra, bet jugi tokios sventes ir pyktis negalima bet ir nenusileisk, o jei nusileisi tai zinok tada ji bus bossas ir darys vis laika sprendimus ir galvos kad ji teisi visada, sekmes
A N A L O G I S K A S I T U A C I J A 
tik mano vyras su ja bendrauja normaliai as tai neplanuoju taikytis 
na tokie zodziai gal ir neblogai…bent zinotu kad man yra skaudu
Sirdyje tikrai ne…bet protu suvokiu kad kazkaip reikia prisitaikyt nes visdelto vyro mama
Anytai vainiką? Simboliška, sakyčiau. *****"Xoronili tešču - porvali dva bajana… 
"
Na as bnadau prisaitykiti bet yra labai sunku…na musu nesutarimai yra tokie…kad ji savo sunu (25) metu kontroliuoja ir man tas labai nepatinka…bande ir mane …o as to negaliu pakesti…ir man sunku nusileisti savo principamas, nes ji pajus kad ir mane gali valdyti…o to tikrai neleisiu …
nesu taip jau labai pikta atsimenantis, taciau jei kazkas ziauriai izeide,neteisingai apkaltino,tada nepamirsiu to be galo ilgai, gal net visa gyvenima. zinoma tai nereiskia, kad gyvenu ir nuolat mintyse nuoskauda, bet juk daznai bloga padares pats save primena,tada ir nuoskaudos iskyla. kartais naudoju sparnuota fraze “nesu pikta menantis,atkersysiu ir pamirsiu”, kuria pasakau su sypsena,nors akys byloja ka kita… zinoma,sitaip pasakyt uosvienei butu per ziauru 
, bet jei is tiesu buvai nepelnytai ir skaudziai izeista, visgi duok suprasti, kad nesijauti kalta ir grazus pasveikinimas su Kaledom dar nereiskia atleidimo. kaip tai padaryti? as galbut pasveikinciau ir iteikciau dovana ledine veido israiska 
…
Kam dovana teikti ledine veido israiska??? Tada jau geriau jokios dovanos. Pasveikinti paprastai ir palinketi ramybes abiems seimoms. O dovana dovanoti tiems, kurie supras, kad jie tau rupi ir pan. Juk mazos dovaneles yra kaip rupescio zenklas…
Nu tikrai neverta anytai savo principu demonstruoti mano anyta irgi panasi valdinga moteriske ir musu su 
bendro gyvenimo pradzioj irgi vis bandydavo pamokyt ir, aishku, tas uzhknisdavo alia paskum susitaikiau su tuo, kad jos vistiek nepakeisiu, o ir stengtis neverta taj daba kai ji pradeda patarimus dalinti, sakau: aciu gerai mes taip ir padarysim ir toliau gyvenam taip, kaip mums iseina Tai pastebiu, kad jau beveik atsibodo jai mus mokyt beliko viena bjauri budo savybe - viska ka suzino kas pas mus seimoj vyksta, eina aptarinet su savo draugem-bendradarbem ir siaip pazistamom 
alia irgi baigiu prie to priprast ir pasakoju tik tai, kas vyksta gero ir dar pagrazinu i geraja puse daznai Taip kad vyrauja taika ir ramybe
O tu ir melage…senam zmogui …truksta zodziu As visiems atleidziu.Lai juos pyktis grauzia , jeigu taip jie nori.Atsiprasineti ‘del akiu’ neverta.Melas gimdo mela.
dovana temos autore iteikines juk ne viena, o su vyru? tad buti issisiepus tikrai ner prasmes. patart ner paprasta, nes nesame to izeisto zmogaus kailyje, ir negalim ir negalesim pajaust to, ka isgyveno ji. pagaliau, kiekvienas elgias pagal save…
Ko nepadarysi delei artimojo geroves, sveikatos ir ramybes, dvasishkasai teveli 