Kaip Jazz’as
ysigyk cd 
Patinka tik tradicinis dziazas, klausau Elingtono, Elos Fitzerald ir Luis Amstrongo. Tai vieni is nedaugelio CD, kurie neatsibosta, kaip ir Bachas ar BG. Visi kiti pabosta.
na gywas jazz’as yra geraj bet tejsingaj buwo pastebeta,- nelabaj kas lietuvoje jy geraj atlieka, tos improvizacijos kur kox gruodelkos actowas priswaigsta nerataj boona nelabaj kokios, pav, kaune sienoje wakarajs groja jazz’a, bet lygis ganetijan vidutinis, kaunas jazz ir klajpedos jazz, taj tikraj geraj: gywaj ir profesionaliai, o wa per tikraj gera aparatoora, taj jazz’as waldo
Acid Jazz
AudioGalaxy etc
Grįžtu prie šios temos, nes Vilniuje savaitgalį “griaudėjo” naujas festivalis Mama jazz 2002.
Aš buvau tik viename koncerte, deja. Todėl sunku vertinti visą renginį . Bet drįsčiau manyti, jog tai būta atgaivos po nykių nuotaikų sostinei tapus jazz’o festivalių provincija. Nes tiek Kaunas jazz, tiek Klaipėdos festivaliai būdavo gyvybingesni negu numarazmėjęs Gusčio Vilnius jazz.
“Mama jazz” sutraukusi “armiją” rėmėjų pakvietė įdomesnių užsienio kolektyvų, o,svarbiausia grojančių “normalų”, liaudžiai sukeliantį kaifą jazzą. O ne eksperimentiškai kvailokus išsidirbinėjimus, kaip Vilnius jazz.
Tai sprendžiu iš fenomenalaus JAV pūtikų-negrų (tiesa, vienas triūbočius buvo baltasis) pasirodymo.
JAV triūbos žvaigždė LESTER BOWIE 1990m įkūrė savo grupę, su kurią sėkmingai koncertavo. Deja, 1999m lapkričio mėn. jis mirė, išreiškęs prašymą grupei ir toliau neišsiskirstyti. Taip Vilnius išvydo negrų kolektyvą (4 triūbos, 2 trombonai, voltorna, tūba, perkusija, būgnai) kuris tikrai pakerėjo. Salėje būta euforijos, kurios ir nenupasakosi…
Prieš tai Frankfurto knygos mugės programą rodė Vytautas Labutis ir Eugenijus Kanevičius.
Vėlgi lietuvių supratimas apie džiazą kelia abejones. Sąskambių, derinamų garsų dermės - gražu. Bet ar tuo “užbursi” publiką, ar “toks produktas” yra pats “einamiausias” pasaulyje??
Atrodo, muzikos esmė - melodija - lieka tik autoriams “pagaunamu” dalyku. Kaip ir ritmas. O dvi paskutinės melodijos, jau sužavėjusios publiką, kada buvo parodijuojama rytų muzika, bei šauni muzika lyg “įvilkta” į koncerto gyvulių fermoje parodiją, manau, negelbėja “prigimtinio” lietuvių poilinkio į nūdnumą . Derėtų mokytis iš festivalio svečių, o ne vaizduoti save “pasaulio bambomis”. Kitaip solidžiaisiais straipsniais apie įspūdžius iš Frankfurto mugės, kuriuose rašoma kaip šiltai buvo priimti mūsų džiazmenai, teks ir suabejoti. O patikėsime bulvarinėmis VAKARO ŽINIOMIS, kurios tyčiojosi, jog Frankfurte lietuviško jazz’o klausytojai greit išsilakstė iš salių…
Viliuosi ir tikiuosi, jog MAMA JAZZ taps tradiciniu festivaliu. Kaip girdėjau per radiją, to tikisi ir organizatoriai 
Apie festivalio nuotaikas rašo ir :
http://www.lrytas.lt/20021118/akt18mjn.htm
Na nejaugi nieks iš BANGOS muzikologų nebuvo Mama jazz? 
Net aaronas? 