Pirma sinsiliuka gavau, kai numire perkaite 3 mano ziurkenai Nuveze tevai i Kika ir liepe rinktis ko noriu. Taip ir uzsikroviau ant galvos ta zavu rupesti
Kaip ir kodel? Am…norejau labai Pirmaji ziurkena padovanojo, antra ir trecia pati nusipirkau, 3 akvariumus pati parsitempiau namo ir uzveisiau zuvyciu, suni priprasiau tevu, kad nupirktu, kate pasidovanojau, o pries metus, lydekai paliepus man panorejus ir Lora atsirado
mes su vyru esame pekinu gerbejai,bet po tragisko pekinuko praradimo,kad uzpildyti ta tustuma namuose isigijome du sinsiliukus.Vyras tai jais labai rupinasi ir lepina vis man nematant paleidzia pabegioti ir t.t.,o as kol kas dar netikiu,kad man nereikes ateityje sunelio
As visa laika zyziau tevams, kad man nupirktu suniuka. Bet jie niekaip nepasidave mano prasymams. Taciau pries 5 metus turejau atsigulti i ligonine, o is jos isejus mano gydytoja patare isigyti koki gyvuna (geriau suni, kad daugiau buciau lauke). Taip mano namuose atsirado Lota - amerikieciu koker spanielis.
O čia tai teisinga gydytoja. Dauguma gi vis mėgsta aiškinti, kad nuo šunų tik alergijos, parazitai ir kitokios baisybės
. O iš tikrųjų šuo sveikatos prideda
Taj wa…
Pirmasis gyvunelis turbut buvo laboratorine ziurke.Ji broliui padovanojo gimtadienio proga.Taciau jis(ziurkius) uzlipo ant knygu lentynos,ir mums nepastebejus nuo lentynos nusoko.Kelis menesius ar savaites (tixliai neatsimenu)jis buvo visiskai sveikas…Taciau veliau mire…Jam buvo 3 metukaj…
Veliau ysigijome ziurkeniuka.Jis buvo tikrai fainas,labai grazus…Taciau maziukas ilipo i stiklaini ir uzduso…
Uzsinorejome suniuko.Is pazystamu paememe “dvorniashka”.Jis buvo tikrai puikus shuo, net apsakyti neimanoma…Taciau jis mums kele nemazai problemu ir teko ji ismesti,bet jis gyveno musu laiptineje ir visur mus lydedavo…Bet kaip pasakojo draugai,ji pasigavo cigonai ir pardave kur sunis zudo uz 10litu
Na o dabar auginu kate…Taj tikra pasaka!
kiek save prisimenu visada buvau pakvaishus dėl kaciu. kol mokiausi, laikyti bet kokį gyvūną griežtai draude mama. po mokslų studijos… na, bendrabutyje laikėm visokio velnio (tame tarpe ir visciuką, kuris kazkokiais paslaptingais budais dingo), bet visi jie buvo ne mano. baigiau mokslus, isikuriau savarankiskai ir vis tik neprisiruosiau.
po to vaikas ir visokios tipo baimės - o jei nuskriaus?? apdraskys?? na vyras vieną grazią dieną neapsikentė ir…paprasciausiai padovanojo. tokį grazų juodq miaukiantį padarą. abu su sūnum ir uzaugo, dabar yra geriausi draugai ir didziausi priesai (cia kada susipyksta). katė niekada nenuskriaudė vaiko (na, neskaitau tokių situacijų, kai keturmetis bamblys bando ant vargsės katės pajodinėti), leidziasi tampoma visaip kaip (bet lei nebando to pamėginti kas nors kitas)
dziaugiuosi, kad yra namie kazkoks padarelis.
o suo namuose… mielu noru, jei tai nebūtų butas. ir jei kaip išprotėję nedirbtumėm po 10-12 valandų per dieną.
as labai megstu kates…as ju turejau daug ir nuo pat mazens…o kada neturedavau tai tada laukines namo tempdavau supraskit man 2-4metai buvao
nu ir po vienos kates pabegimo-pasiklydimo(tixliai neatsimenu kaip ten buvo
)praejus keleriems metams musu namuose apsigyveno Megiuke persu kates kate ir mano labai gera draugeshka
wat labai faina kate
karta su sese ir mama nuvaziavome i katinu paroda. mes abi uzsigeideme grazios katules. ji buvo is kaskurtai kilusi bet tik zinau kad is geros seimyneles. tada mama mums ja nupirko o tetis nezinojo. parsiveze namo katyte biski pyko ant musu . bet veliau apsiprato.grizo tetis ir vos infarkto negavo… bet mama prie kavos ji nuramino
. tada tetis ja labai pamilo
. po keleriu metu ji susilauke penkiu kaciuku labai labai graziu. persu veisles. visus nupirko zmones tik liko vienas kreminis grazuolis. jis buvo prie manes labai prisirises taigi mama ir tetis mums leido ji pasilikti. dabar visa gimine turi persu veisles katinus …
laiminga pabaiga
nu šaunuoliai…
nu svarbu gyvūnus mylit…
Nuo mazens turejau suneli,-pudeli,bet jis manes nemylejo,nes budama mazyte ji labai nutusiau … veliau pries metus teko ja uzmigdyti del senatves … Siaip tureti suneli kuris mane labai myletu buvo mano didele svajone ir stai ji issipilde O dar turiu katyte,-ja mama is sodo parsiveze,taip pat turiu 2 smiltpeles kurias pries metus man padovanojo kaimyne gimimo ienos proga
Nu nepykit,bet tokiem zmonems turetu buti uzdrausta laikyti gyvunus
Triusi isigijau pries pusantru metu vasara po to, kai padariau avarija, ir tuo metu man labai truko silumos. O kai uzejusi i Kika pamaciau striksinti delno didumo triusi, tai ta akimirka neatsilaikiau. Chehe, gavosi juokingai - tas nutiko per pietu pertrauka, tai po jos i darba grizau su kartonine dezute. Bendradarbiai pamane, kad torta nesuosi
O po to vos nenugriuvo dezuteje pamate triusi. Po darbo mane atvaziavo paimti vyras. Atejau iki masinos su ta pacia kartonine dezute. Ilipau, atsisedau, pasidejau ant keliu. Vyras klausia: “kokia proga tortas?”
As sakau “paziurek, koks jis skanus”
Jam vos akys ant kaktos neissoko, nes jis apie si mano spontaniska sumanyma nieko nezinojo. O dabar zinoma mes abu labai labai laimingi ji turedami!
ammm… tep… pirmas suo apsigyveno, nes po pirmojo suns mirties (kitas suo perkando) mes su sese, nesugebejom istwert ne sawaites be kito suns → be mylimo gywoonelio namie… tai wa… antra suniuka tetis gawo gimtadienio proga dowanu… o kaciuka as parsinesiau… nuejau kryziaus kelius, kol ji issikowojau… bet wa daba guli ant keliu ir murkia… taigi meijle gyvunams nugali
o buvo tep:
pirmas shuo atsirado priesh du metus: tada tetes pussesere su sheima norejo ishvykti visam laikui y uzsieni ir neturejo kur palikti 10metu boxioro (buvo galimybe y kaima ishvezti, bet gi senas shuo, kuris pragyvenes 10 metu bute - i kaima prie budos), tad pasitare su mama ir ji pasake, kad reikia pasitarti su tete, nes jo nuomone:“shuns vieta prie budos ant lenciugo, o katino svirne”. kai atvede parodyti, tai ishkart pasake: shitas shuo bus pas mus. pragyveno metelius ir numire. kai tevai pastebejo, kad ash puikiai pasirupinau juo gerai, nupirko kita shuniuka, taip pat boxeri
Pirmas gyvunas-zhiurkenas, gal kai man buvo kokie 5 metai maybe…Bet uzhlindo uzh sekcijos ir kaput…
(
Veliau buvo taxas,mano dedes taxo sunus.labai kilmingas ir grazhus, bet mire nuo maro, tiksliau nemire o uzhmigdem,bo jau nebebuvo shansu,ir gaila buvo zhiuret kaip kankinasi shunelis.(
Veliau pas draugeli atklydo boxeris,mazhdaug metu amzhiaus, grazhus labai ir protingas,tai pragyveno pas mane septynis metus…bet po to apsirgo,buvo stuburo problemu,darem pora operaciju bet nebepadejo,amzhius vistik…jo nebeliko spalio menesi,o va praeitu metu balandi parsivezhiau Atara, pagalvojau,kad sunku be shunies- o labai norejau didelio,gero ir trumpaplaukio…Vot tokios istorijos…
O aš dabar galvoju, kodėl man reikia dar vieno šuns? Suprantu, tuos, kad užsiima veisimu ir t.t. O man? Bet reikia ir viskas. Dabar bandau surasti priežastis kodėl. Gal jūs žinot?
Gyvunu turejau daug ir visu istoriju neprisimenu, tai kad papasakosiu tik keleta. Kai man buvo 5 ar 6 metai mano drauge labai prase tevus, kad jai nupirktu oziuka( kaip ir as gyveno
nuosavame name ) O as pagalvojau ka gi man tokio paprasyti ir sugalvojau
visciukus
Ir tevai pasiraso
As paskui vedziodavau i lauka juos. Dar brolis atnese maza eziuka (jis dar net buvo visas minkstas, nedyglus. Maitynom su pipete. O rudeni, kai ji isnesiau i balkona(tipo i laika) po keliu valandu radau nekvepojancia ir negirdejau sirdes plakimo
Palaidojau ir tik po keliu metu suzinojau, kad jie taip iseina i ziemos imigi
O visciukus , kai jie truputi paaugo atidavem i kaima pazistamams. Po keliu metu tevai prisipazino, kad mes tas visciukus ir suvalgem
[quote] DELPHY rase:
po keliu valandu radau nekvepojancia ir negirdejau sirdes plakimo Palaidojau ir tik po keliu metu suzinojau, kad jie taip iseina i ziemos imigi
[/quote]
Ale eziuko baisiai gaila
Taigi ji viska meluoja!