Kaip bendraujate su vyro tevais?
Geriausia iseitis - gyventi kuo toliau nuo ju. Jei nekalbesi su jais - supyks. Cia kaip tam multike kur kiskis prie briedzio lindo: gal tau sienelio atnesti, gal nugara pakasyti? Bandyk rimciau pasikalbet su jais, laikykis atstumo.
Mano seses uosve kiekviena karta ateina, atidaro saldytuva ir perziuri turini 
viska palydi fraze “oooo, o mes tai to sau leisti negalime…”
Geriausi uošviai gyvenantys kitam mieste ar net kitoj valstybėj 
Galima įvairiai pareplikuot į tokią pastabą, bet gal geriau praleist ją pro ausis bei kaltai nusišypsot dėl šventos ramybės, juolab jei uošviai nėra dažni svečiai
Manau, tave nuo savo tėvų įkyrumo apsaugoti turėtų jų sūnus, tavo 
, kaip ir tu jį nuo savujų. Galima labai diplomatiškai patarpininkauti, kad bendravimas netaptų varginantis 
joooo, mano uosviai gyvena butu auksciau. jau galeciau pasakoti ir pasakoti…kartais buna kad gryzta diena papietauti arba siaip anksciau is darbo, tai tuoj pat pamate kad masina kieme, prasideda arba skambuciai i mobilu arba i duris. vis konors prireikia…o jau pats uosvis tai isviso CEKAVA ZOSE isivaizduokit: jis eina laiptais ir isgirst kai pas mus kas nors nukrenta ant zemes, tai net sureaguot nespeji, kai jau skambina i duris!!!nu viskas jam idomu, visos smulkmenos
net verkti kartais norisi, kai maniskis ka nors dirba, stengiasi is visu jegu, kad tik graziau ir maloniau musu butelyje gyventi butu, o jis atejes viska nuzvelgia kreivai ir mazdaug : ooooooooooooooo, kaip cia nelygiai, kaip cia kreivai ir t.t.
nu tiesiog, niekam nelinkiu tokiu “teveliu”
na ga, as tai ir galeciau patarpininkauti, kad mano tevai mano neikyretu, bet taip ir nebuna. o va jis kad ir kiek besistengtu, teveliai niekaip is savo akiracio jo nepaleidzia…gal pripras, gal supras, kad sunelis pagaliau savarankiska seima nori tureti
Sakyčiau, nepasisekė… Na, bent bus kur atžalas nutarabanyti, kai prireiks išlėkt 
Sudėtingas reikalas. Ypač jei tavo vienturtis ar mažėlis šeimoje - mamytei 
krauju srūva matant, kaip vaikučiui sunku tvarkytis 
O sūnus, matyt, pernelyg tolerantiškas, kad griežtai uždraustų tėvams reguliuoti savo gyvenimą…
O kaip tavo antra puse reaguoja? Pritaria, kad tai jau truputeli per daug?
Vienas is budu-pasidaryti patiems truputi atzagariskesniems. Nebuti maloniems su uosviais, prapuls ir jiems noras 
Patikrinta. sakau tai is savo patirties
Pati rasai, kad tik kartais. O jei jie tau ir geri, tai kodel nori apsisaugoti nuo ju ?
Nenorit bendrauti, tai sugalvokit ka nors. Pvz. jei jie ateina, jus iseikite i teatra (tipo bilietai jau yra), jei padovanos ta laikrodi, tai nekabinkit jo (nusipirkit nauja ir pakabinkit matomoj vietoj, tipo jusu mums nepatiko). Ziauriai as cia parasiau… Gal uztektu tiktai psichologinio nusiteikimo pries jiems ateinant ir tas pora valandu kaip nors pratempt ?
Nu tai ir man tokis problem iskilo maniske dar nesako kad uosviene ty mano mama ikyrejo bet jau patsai jauciu"mazai valgai,gal pavargai ir pan.,na tai juk musu mamos ar kitos puses mamos,as tai pasakau tiesiai,"mes tvarkomes"ir supranta,aisku nemalonu kai kisasi bet jau jei man uosviene pradetu saldytuva ar dar kaska tikrint???Tai nezinau,arba jus savo nuomuones neturit ar nuo jos priklausomi
Pritariu, bet man ir mano busimajai teks gyventi su jos tevais kuri laika po santuokos - jauciu, kad nelabai gerai. Va mano brolis su savo seima gyvena ackirai nuo mausu tevu, tai labai pasiilgsta ir viska. Bet jauciu, kad kokie tevai geri bebutu, naujai seimai reikia gyventi ackirai nuo tevu.
Kas be ko 
Net jei buitis 10 kartų sunkesnė
[quote]Shirshe77 rašė:
Kas be ko Net jei buitis 10 kartų sunkesnė
[/quote]
Dažniausiai tokios problemos kyla todėl, kad, kaip taisyklė, 2 
vienu kočėlu nepasidalina.
o maniškei mūsų šaldytuvas kažkodėl atrodo visada tuščias Bet mes tai dar gyvi, dar badu nemirę jai atrodo gerai, kai jame pilna dešrų, kalnai sviesto, grietinės ir pan. O mes perkam tik “tam kartui”
Bet šiaip tai kai uošviai gyvena kitame mieste - laaabai gerai
Apie tevus nieko negaliu pasakyti - pasakiau , kad jie geriau nevaziuotu pas mane i buta. Tik mano mamai apsilankius pas mane vis kas nors blogai: tai klozetas neisplautas, tai indai neplauti, tai kruvos rubu sudetos (nu neturim mes spintos neturim) ir t.t. - tai atvaziavusi pas mama visokiu priekaistu as prisiklausau ir dar sese mokina kaip gyventi. 
Nu mano uosviai i saldytuva nelenda… Pabandytu 
Nors pyktis nesinori. Iskenciu siaip ne taip tuos ju vizitus. Nusiteikiu psichologiskai. Mane zudo ta ju nuostata, kuo pigiau, kam jums reikia ir pan. Atsimenu dar pries vestuves sumaste vestuvems padovanot skalbimo masina. O mes jau buvom nusiziureje kita, dvigubai brangesne. Tai paprasem, kad duotu pinigus, mes prisidesim ir nusipirksim ta, kurios norim. Tai isivaizduokit, koks buvo atsakymas ai kam jums cia pradzioj bendro gyvenimo tokios geros reikia. Tai tada mane toks siutas pagavo, nebeiskenciau ir pasakiau, tai ka, as dabar tureciau su “Riga” skalbt, o gera nusipirkt kai i pensija iseisim. Viskas. Ramu. Dave pinigus. Bet minusa sau tai pasidejau riebu
o mano uosviene tai 
as su ja dar geriau nei su zmons sutariu