Ka daryti? Draugas pavydi del , o man baisu…
Jauciuosi taip lyg zeme slystu is po koju 
Trumpai papasakosiu situacija. Pries Kaledas buvau vienam tokiam meete (pokalbiu svetaines). Mano draugas nenorejo, kad vaziuociau, bet man buvo labai idomu, norejosi truputi prasiblaskyti, buvo uzknise sedeti namie. Kvieciau vaziuoti ji kartu - nesutiko… Pyko, kad jam nepaklusau ir isvaziavau. Buvo tikai idomu pamatyti zmogeliukus su kuriais virtaliai esu bendravusi (jie beje taip pat labai dzaiaugesi mane pamate), bet nuotaika drumste draugo zinute, kurioj jis rase, kad jei as isvaziavau, tai jis vaziuos pas mergas ir gris namo tik kita diena po darbo (mes gyvenam kartu). Jauciausi ne kaip, o gryzt negalejau, nes buvau ne viena (su broliu ir drauge). Bandziau prasiblaskyti ir turbut trupi padauginau 
…
Ten buvo daromos nuotraukos. Zinojau tai. Zinojau ir, kad jos atsidurs internete, bet… Man atrode, kad nieko blogo nedarau. Su vienu vaikinuku kalbejome (pazinojau ji is anksciau) apie savo antras puses, guodziausi, kad vaikinas supyko del mano atvaziavimo i meeta ir taip bekalbant jis mana pabuciavo… As nelabai priesinausi (alkoholis). Tai buvo draugiskas 
(is nuotrauku dar suzinojau, kad mes buvom ir apsikabine). Mano jausmai tam vaikinui grynai draugiski ir nieko daugiau, bet tas foto pamates mano draugas taip turbut nepagalvojo
Jis prisnekejo man daug skaudziu ldalyku, kad nebepasitikes manimi visiskai, kad as tokia kaip visos, kad ji apgavau, kad manimi nusivyle, kad dabar turesiu aiskintis del kiek vienos jam itarima keliancios smulkmenos, kad niekur negalesiu eiti jo nepasiklaususi, kad tikrins mano sms ir t.t. ir pan. Dar sake padaris taip, kad as pasijusciau kaip jauciasi jis. Zinau, kad jis pavydi, nors tai ir neigia. O kas ta jei ne pavydas? Sake, jei nesielgsiu kaip jis nori, tai jis paliks mane, nes nenori buti mulkinamas, o as tikrai negalesiu gyventi taip kontroliuojama
Man baisu. Nenoriu ji prarasti, nes myliu, bet kartu ir bijau gyvenimo narvelyje. Man reikia laisves. Negi kazkoks draugiskas yra toks baisus dalykas
Nezinau kaip elgtis. Jauciuosi atsidurus aklavietej… 
Ooo…tikiuosi,kad jam tai praeis… matyt,toks jo budas… karstakosis (as irgi panasi…na, ne taip ziauriai, bet moku is nieko prisifantazuoti ir tai man paciai nepatinka, bet vistiek tai kartojasi, kad ir kiek stengciausi nebuti tokia …) Zinau, kad sunku su tokiu zmogumi… na, reikia tiketis, kad suaugs greitai…neliudek… laikas vistiek juk kazka pakeis i geraja puse…
Aisku, siuo atveju… as jau nebuciau vaziavusi be jo…(sunku, aisku isivaizduoti,nes turiu vyra… be vyro tai tikrai toli nevaziuociau, ypac jei jo nenoretu… 
)
O ką tu pati pagalvotum pamačiusi nuotraukas, kur tavo 
bučiuojasi su kita??? Džiaugtumeisi ir sakytum "Smagu, brangusis, kad gerai praleidai vakarą"??? Nepavydi esu, bet suprasti tavo draugą tikrai galima.
Kaip tau elgtis? Susidėliot galvoj savas mintis- ko tau reikia santykiuose, ko tau reikia gyvenime. O tada priimti sprendimą dėl ateities 
Ir ne su tais, kuriem nieko nejauti 
Nuo tos ligos, vadinamos pavydu, vaistu efektingu nera. Gal begant metams forma palengves. Turesi tokia nelaime 
, nebent pasiusi ant tryju raidziu
Oi, nu zodis zodin mano drauges istorija! Nu tik ji nebuvo girta ir su nieko nesibuciavo 
To gal ir per daug jau truputeli, nu reik suprast ir ji juk… pavydi, tai gal myli!? Tai va, ji meeto nuotraukoj tiesiog sypsojosi ir jos "draugas" jau vien del to uzsirauke! Nesuprasi tu vaikinu… Tikiuos, tau viskas baigsis gerai, nes mano pazystami tai ir issiskyre
bet! ji dabar zymiai gersnes nuotaikos, susipazysta su naujais zmonem ir manau, kad ji laiminga!
Na,galiu suprasti tavo vaikina.Nors paprashytum virtualiu draugu,kad nuotraukos nedetu.O dabar ir viena isvariai,ir dar uzfiksuotas buckis.Na ,pastatyk save i jo vieta.Oi jau man tie jusu "tik draugiski buciniai".Viskas ir prasideda nuo draugisku buciniu.Bandyk su savo vaikinu kalbetis veliau-kaip jam praeis pyktis.O kita karta galvok,gerai galvok,ka darai,ar ka darysi.
Paaugsi - pasveiksi…gal
O pats jau pasveikai?Ar nepaaugai?
As nesakiau, kad jo visiskai nesuprantu. As suprantu, kad ji buvo labai nuvylusi jo ex, bet tai ne priezastis galvot, kad visos taip elgiasi.
Matot, jei jis butu norejes kazkur vaziuoti, as ji buciau leidusi, jei negalejusi vaziuoti kartu, o jei galejusi tai buciau vaziavusi. Jei pamatyciau tokais foto, tai is dziaugsmo nesokineciau, bet paprasyciau paiskinti kas ir kaip. Man to uztektu, nes as juo pasitikiu (privalejau pasitiketi, nes kitaip butu buve l sunku).
Jei as jausciausi visikai teisi, tai sazine manes, negrauztu, o va si karta grauzia Tik ka daryti ji man nepasako. Zinau, kad jis myli mane (sake priesingu atveju jau seniai butu dinges), as ji myliu labai labai, nenoriu jo prarasti, bet bijau pasijusti uzdaryta i narveli
[/quote]
O pats jau pasveikai?Ar nepaaugai?
[/quote]
Jau…pasveikau, tai sakant ant senatves
Pasveri savo nora likti ir nora buti nekontroliuojama - kai bus aisku ko nori bus zymiai lengviau isspresti problema. p.s. kur tos nuotraukos ?
teisingai 
apie ka tu cia?? Nematau Jolly Roger kazkokiom ligom skustusi 
neverkslenk jau dabar prisivirei koses tai ir srebk.
KaM ejai, jai vaikinui sitaip nepatiko? Kam reikejo prisilakt iki tokio lapsnio, kad paskui tik is nuotraukos pamatai, kas su kazkuo glebesciavaisi?
Turbut ir vaikinas pernelyg pavydus, kad is muses drambli padaro, bet nelabai suprantu, ir kam tokiame vakarelyje reikia su siaip pazistamu vaikinu
Man dar keista, kad, esant gana itemptai situacija su draugu, galima taip atsipalaiduoti
Situacija nebuvo itempta. Tiesiog as nesupratau, kad jis taip nenori, kad vaziuociau. Mes apskritai labai gerai sutarem. Siaup tai tas vaikinas mane pabuciavo. As ne is nuotraukos suzinojau, kad 
, bet nemaniau, kad is salies taip atrodo
Zinau, kad jo man reikai labiau nei laisves, bet bijau vieno, bijau, kad nepradeciau ant jo pykti, bijau, kad budama gan savarankiska negalesiu visada nusileisti jam ir tada jausiuosi nelaiminga. Bijau sedejimo namie, be teises veikti kas man patinka. Bijau, kad tai sugriautu mano meile jam, o to as nenoriu, nes jis pats nuostabiausias vaikinas, kuri esu sutikusi gyvenime.
to Lauritta
Na,kas jau padaryta,tas padaryta-atgal nesugrazinsi.Ka daryti?Sneketis su vaikinu,bandyt nuosirdziai pasiaiskint.Tik gal neakcentuok,kad buvai
,nes kaip mes visi zinom,tokia bukle tik sunkina atsakomybe.Ir nemeluok jam-sakyk kaip buvo.Nueikit i kita meet’a kartu(tikekimes tavasis vaikinas su anuo nesusimus
).Tiesig eikit kur prasiblaskyti kartu.Juolab kad arteja Valentino diena.Puiki proga!Manau,kad viskas susitvarkys laikui begant.Buna blogiau.
[/quote]
to Lauritta
Panikuoji.Ryshkiai panikuoji.Nusileist turesit pastoviai vienas kitam-tai banalu ir neisvengiama.Ir dar:bijai kad jis ribos tavo laisve,bijai kad uzdraus veikti ka nori.Taip?Reiskia,ne toks jis jau"pats nuostabiausias".Arba as cia kazko nesuprantu.