Jau iš pavadinimo suprantama, kad matysime avia neplanuotus nutikimus. Šia tema sukurta jau ne dešimtys įvairiausio lygio filmų, bet jau šimtai. Egzistuoja visuomenėje skrydžių baimė, tai kurti filmus, kai šiurpstame nuo čia rodomų avarijų, nelauktų sutrikimų ir pan. Neapsirinkame - „Avarinis nusileidimas“ būtent tokio siužeto. Ir iškart noriu patikinti, kad žiūrisi gerai. Ne veltui filmų vertinimo portale Rottentomatoes daugiau kaip tūkstantis žiūrovų balsavus, išvedamas 94% iš 100 vidurkis. Pusantro šimto kritikų vidurkis kiek mažesnis – 77%. Bet ir jis nemažas grynai laisvalaikio praleidimui skirtam kinui.
Pirmoji scena sukelia šypsnį, kai į reisą vėluodamas lainerio kapitonas (garsus aktorius Gerardas Butleris) žiūri į keleiviams skirtą grafiką, kada jo skrydis. Čia pat matome, kad lainerio įgula visai nepažįsta vienas kito. Gal taip ir būna? Nežinau. Ir keista mūsų platumose, kai didžiuliame lėktuve skrenda į Tokiją tik vis daugiau nei 10 žmonių. Tačiau apie tai ilgai galvoti netenka, nes veiksmas vyksta intensyviai, lėtų ir ilgų pauzių nėra.
Jaučiasi, kad einama katastrofų filmų vaga, kai pristatomi skrendantys asmenys, įvedant lyrinius motyvus, žinant, kad jiems vėliau iškils pavojai. Filmas išsiskiria iš panašių pasakojimų tuo, kad patyrus avariją, žmonėms iškyla visai kitokios problemos, nei būdavo daugelyje ankstesnių katastrofų filmuose. Atitikmuo dabartinių realijų pasaulyje. Ir jei pasirodys, kad atsiradę nauji veikėjai kiek pervaidina savo žiaurumą, tai reikia prisiminti, kas vykdavo kokioje ISIS valstybėje, nesakysim, kad yra tokių trūkumų.
Dėl to, kad filmas nėra lėkštai banalus, manau didelis nuopelnas patyrusio prancūzų režisieriaus Jean-François Richet. Atrodo, nebuvau susitikęs su jo darbais. Reikia įsidėmėti. Nors ir amerikoniška pasaka, bet… gera. !
Beje, filmavimo aikštelėje Puerto Rike vos neįvyko nelaimingas atsitikimas dėl cheminių medžiagų reakcijos. „Kišau rankas prie variklio, vaidinau, kad žinau, ką darau. Pamačiau, kad jos kruvinos ir padengtos kažkokiu neaiškiu skysčiu. Iš pradžių nesupratau, kas tai per medžiaga. Ir staiga, aš pajaučiu nenupasakojamą skausmą savo gerklėje, burnoje, akyse, ant veido. Ir tai degina. Jaučiausi, lyg degčiau“, – prisimena 53 metų aktorius.