IT: Kada PC tampa pavojinga priklausomybe
Gal kam padesiu.
Kas ta priklausomybė nuo interneto?
Psichologės - interneto tyrėjos K. Young nuomone, priklausomybei nuo interneto būdingas įkyrus noras patikrinti elektroninį paštą, nuolatinis laukimas kito prisijungimo ir aplinkinių skundai dėl internete praleidžiamo laiko ir pinigų. Ivanas Goldbergas pateikia daugiau ir įvairesnių priklausomybės nuo interneto kriterijų, tarp kurių yra ir tokių (užtenka surinkti tris didžiuosius): 1.Laikas, kurį reikia praleisti internete pasitenkinimui pasiekti, pastebimai ilgėja.
2.Yra du ar daugiau simptomų:
Psichomotorinis sujaudinimas
Nerimas
Įkyrios mintys apie tai, kas šiuo metu vyksta internete
Fantazijos ar svajonės apie internetą
Valingi ar nevalingi pirštų judesiai, primenantys darbą klaviatūra.
3.Internetu naudojamasi ilgiau arba dažniau, nei buvo planuota.
4.Nuolatinis noras ar nesėkmingi bandymai nutraukti arba kontroliuoti interneto vartojimą.
5.Interneto vartojimas nenutraukiamas net jei ir žinoma apie periodiškai dėl to kylančias socialines, šeimynines,finansines, profesines ar psichologines problemas ir miego trūkumą.
Markas Griffithsas skirsto nuo interneto priklausomus žmones į dvi grupes. Pirmieji jaučia nuotaikos pagerėjimą žaisdami kompiuterinius žaidimus. Jie mėgsta žaisti tinkle, gauti teigiamą pastiprinimą iš grupės, kai tampa nugalėtojais ir būtent tai jiems yra svarbiausia. Antrosios grupės žmonės naudojasi kompiuteriu bėgdami nuo kažko nemalonaus savo gyvenime. Jų prisirišimas prie kompiuterio – daug gilesnių problemų požymis (pvz., fizinių trūkumų, žemo savęs vertinimo ir pan.). Tiriant priklausančius nuo interneto žmones nustatyta, kad jie sureikšmina savo patekimą į internetą, jaučiasi nervingi būdami neprisijungę, meluoja apie internete praleistą laiką ir kartu jaučia, kad internetas tampa tam tikra jų gyvenimo problema. Tyrėjai taip pat nustatė, kad studentai nespėja atlikti akademinių užduočių, pablogėja jų santykiai su aplinkiniais – visa tai susiję su jų interneto naršymu.
Priklausomybės nuo interneto priežastys
Tiriant priklausomybę nuo interneto turinčius žmones, buvo nustatyta, kad dažniausiai jie naudojasi pokalbių svetainėmis (37 %), MUD (28 %), telekonferencijomis (15 %), elektroniniu paštu (13 %) – bendravimo priemonėmis; ir įvairiais tinklapiais (7 %) bei informaciniais protokolais, pvz., ftp, gopher (2 %) – priemonėmis informacijai gauti. Daroma išvada, kad 91 % internete "kabančių" žmonių bendrauja dėl paties bendravimo ir tik 9 % ieško informacijos. Nuo interneto nepriklausantys žmonės naudojasi tais interneto aspektais, kurie leidžia jiems rinkti informaciją ir palaikyti anksčiau užmegztus kontaktus. Dauguma nuo interneto priklausančiųjų naudojasi interneto priemonėmis, susijusiomis su bendravimu ir naujų pažinčių užmezgimu.Priklausomybę nuo interneto turintys žmonės naudojasi internetu dėl socialinės paramos (ją gauna dalyvaudami virtualioje žmonių grupėje), seksualinio pasitenkinimo, galimybės kurti kitą asmenį, sukeliant tam tikrą aplinkinių reakciją ir dėl aplinkinių pripažinimo. Patys interneto vartotojai, vardindami interneto ypatybes, kurios jiems yra patraukliausios, nurodo anonimiškumą – 86 %, 63 % – prieinamumą, 58 % – saugumą ir 37 % – naudojimo paprastumą.
"Kaip ir kiekvienoje socialinėje grupėje, kibernetinėje aplinkoje yra jai būdingų vertybių, standartų, kalbos, simbolių rinkinys, kurį perpranta kiekvienas vartotojas, – teigia tyrimus atlikusi K. Young. – Įsijungus į tokią grupę, žmogui suteikiama proga pozityviam "aš" palaikyti. Dėl to žmogus nebijo rizikuoti (emocine prasme), pasisako ginčytinais klausimais – apie religiją, abortus, ištikimybę ir t. t. Realiame gyvenime šie žmonės negali išsakyti analogiškų samprotavimų net labai artimiems draugams ar sutuoktiniams. Kibernetinėje erdvėje jie reiškia savo nuomonę nebijodami kritikos, konfrontacijos, nes kiti žmonės yra beveik nepasiekiami, o ir jų pačių identiškumas gali būti užmaskuotas".
Be to, internetas ypač svarbus tiems žmonėms, kurių realiame gyvenime dėl išorinių ar vidinių priežasčių tarpasmeniniai santykiai yra skurdūs. Tokiais atvejais žmonės greičiausiai ir naudojasi internetu kaip realios savo aplinkos alternatyva.Tai kompensacinis bendravimas, nes žmogus internete gauna įvairių formų socialinę paramą. Jų priklausomybė nuo interneto byloja, kad realiame gyvenime socialinės paramos jie negauna, bendraudami jie dažnai patiria daug sunkumų, kurie labai sumažina jų pasitenkinimą realiais santykiais. Kompiuterinė komunikacija sukuria draugiškų santykių iliuziją be įprastų draugystės reikalavimų. Be to, mūsų visuomenėje, dėl tradicinių vertybių perversmo, dėl didelio skyrybų skaičiaus ir gyvenamosios vietos pokyčių, socialinės paramos būtinybė labai padidėja. Tarpasmeninių santykių pablogėjimas realybėje skatina priklausomybės internetui atsiradimą. Pagaliau šios priklausomybės atsiradimą gali lemti psichikos sutrikimai: K. Young 1997 metais nustatė, kad tarp įvairių depresijos gilumo laipsnių ir priklausomybės nuo interneto yra tiesioginis ryšys. Depresiški žmonės daug labiau už kitus bijo būti atstumti ir jiems kur kas reikalingesnė socialinė parama ir pripažinimas, taigi naudodamiesi internetu, jie nepatiria tokių bendravimo sunkumų kaip realybėje.
Norint visiškai suvokti priklausomybės nuo interneto fenomeną, patariama atkreipti dėmesį ir į kitų panašių priklausomybių apibūdinimus. Tyrimus atlikę K. Young ir I. Goldberg patvirtina šios priklausomybės panašumą į kitas įkyrias būsenas – įkyrų potraukį azartinimas žaidimams bei patologinį apsivalgymą – bulimiją. Šis pastebėjimas skatina ieškoti tam tikrų žmogaus asmenybės bruožų, kurie apskritai lemia įvairių priklausomybių formavimąsi. Jeigu palyginsime įvairias priklausomybių rūšis (taip pat ir narkomaniją), pastebėsime, jog mėginama nustatyti bendrus priklausomybių raidos dėsningumus.
Išvados
Įvairių bendravimo internete formų analizė atskleidė tai, kad dėl interneto ypatybių (anonimiškumo, nematomumo, saugumo ir pan.) jis tampa atskira žmonių bendravimo forma, nesusijusia su įprastomis, radikaliomis bendravimo kategorijomis (išvaizda, lytimi, amžiumi, rase ir skirtingu socialiniu statusu). Dėl to atsiranda tam tikri fenomenai: pirma, internetas tinka įvairių virtualių asmenybių konstravimui; antra, dėl virtualaus ir realaus bendravimo skirtumų internetas gali tapti priklausomybės
valio valio valio =))) dekuj tau…
dabar teliko tik perskaityt pora kartu ir izhanga susigalvoti…=)
Dekui 
As niekad taip iskalus aklai kitu mintis negaliu normaliai pakalbet 
nes tada mazai ka supranti apie ka kalbi ir tik bijai suklysti, ne taip pasakyti zodi ar sakini.Geriausia savo mintim viska varyt tada tikrai 
gausis…
kas sake kad kalti reikia, ash pvz perskaitau, ka reikia atsirenku ir prisimenu svarbiausia. Bent jau zinau ka kalbesiu
Dar pora radau.
Gali kartotis
Bendravimo internete formos ir jų ypatybės
Internete bendraujame keliais būdais – per telekonferencijas, pokalbių kanalus (IRC), žaidimus (MUD) ir elektroninį paštą. Interneto tyrėjai išskiria kelis tokio bendravimo lygmenis pagal interaktyvumą. Pirmojoje vietoje yra IRC ir MUD, kuriuose žmonės bendrauja realiuoju laiku; mažiausiai interaktyvūs – el. paštas ir telekonferencijos, kurios gali vykti ir nerealiuoju laiku. Telekonferencijoje dalyvaujantys žmonės diskutuoja kokia nors konkrečia tema. Pokalbių kanaluose konkrečios temos nebūna, ji priklauso nuo kanalo pavadinimo arba kanalo šeimininkų nuotaikos ir čia neretai bendraujama tik dėl paties bendravimo. Atskira interneto bendravimo forma yra MUD ("multi-user dimension" – vaidmenų žaidimas realiuoju laiku, kuriame interneto vartotojai – žaidimo dalyviai – sujungti bendroje virtualioje aplinkoje). MUD ypatybė – žaidėjai turi tikslą laimėti.
Visos išvardintos bendravimo formos yra anoniminės, o tai sukelia daug pasekmių. Pirma, bendravimas internete netenka neverbalinės komunikacijos galimybės. Nepaisant to, kad tekstinė interneto komunikacija turi maždaug 100 įvairių "šypsniukų", tarp žmonių nėra tiesioginio fizinio ryšio, todėl jausmus galima ne tik išreikšti, bet ir nuslėpti. Galima demonstruoti jausmus, kurių tuo metu žmogus visiškai nejaučia. Todėl manoma, kad: "Internete lengviau diskutuoti rimtomis, intriguojančiomis ir asmeninėmis temomis"; "Internete galima bendrauti ir su fiziškai nepatraukliais žmonėmis, kurių nemaloni išvaizda netrukdo bendravimui"; "Internete lygiavertiškai galima bendrauti su žmogumi, kuris yra gerokai vyresnis ar jaunesnis". Vienas IRC vartotojas Lietuvoje tai apibūdino dar konkrečiau: "IRC privalumas – sakai ką nori, elgiesi kaip nori – čia nėra nei gėdos, nei drovumo jausmo. Gali klausti to, ko niekada neišdrįstum paklausti realiame gyvenime". Taigi dėl fizinio kontakto su pašnekovu nebuvimo, internete savo prasmę praranda daugelis bendravimo barjerų, kuriuos lemia pašnekovo išvaizda, lytis, amžius, socialinė padėtis, t. y. visa neverbalinė bendravimo išraiška. Galima susikurti bet kokį pasirinktą įvaizdį. Virtualioje erdvėje Jūs galite būti bet kuo, atrodyti kaip pageidaujate, būti bet kokios lyties – žodžiu, nėra materialiam pasauliui būdingų apribojimų. Yra netgi posakis: "Internete niekas nežino, kad esate šuo". Daugelis interneto vartotojų tai vertina kaip privalumą, tačiau ar iš tiesų taip yra?
Interneto asmenybės
Tekstinėje interneto komunikacijoje žmogus susikuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu. Iš IRC egzistuojančių pravardžių ("nick" galima sudaryti visą portretų galeriją. Šalia literatūrinių, mitologinių, kultinių bei istorinių personažų (Vatsonas, Artemon, Kutuzov, Appolo, Magas, BillyIdol), egzistuoja ir turtingas gyvūnijos, augmenijos bei gamtos pasaulis (Ryklys, Debeselis, Citrinuke, Panther, zuikute, bebras, rozyte, Puriena, Upe, saulyte), socialinai ir luominiai pseudonimai (asas, bosas, markizas, King), buitį ir kompiuterius primenentys (samtis, sampunas, strypas, lempute, drozhle, failas, cancel), tam tikrą būseną nusakantys arba pasirinkti dėl skambesio (psiche, netikelis, baisusis, mirtis, CrazyGirl, swing, LonelyBoy, Excelent, aistrra, bomzhas, malonumas, laime), nemažai angliškų, graikiškų ir lotyniškų (Era, Ovis, Epsilon, Helios, Ray, firebird, Pornostar) ir pseudonimų – vardo vedinių (Rasele, Vytaz, Dovi, Leta, Rulis, Albe, Regis). Neretai pseudonimo prasmę iš pirmo žvilgsnio suvokti sunku, o į klausimą “ką jis reiškia?” dažniausiai atsakoma: “nieko, šiaip sau” arba “gražiai skamba”. Iš tiesų kiekviena pravardė turi savo atsiradimo istoriją ir kelia tam tikrų asociacijų. Todėl ji yra kaip vizitinė kortelė. Žaidimai su identifikacija kelia vieną labai įdomią mintį apie tai, kaip realusis “aš” sutampa su virtualiąja asmenybe ir kur yra riba tarp saviraiškos ir simuliacijos. Virtuali paauglio ir jaunuolio asmenybė internete yra daug labiau atsipalaidavusi ir nepageidautina socialiai, palyginti su realiu ar idealiu “aš”. Tai pastebi ir kompiuterinių klubų kūrėjai – jų nuomone, paaugliai internete tarsi atitrūksta. Tačiau atitrūksta toli gražu ne visi – šalia tų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia pokalbių kanaluose, yra ir tokių, kurie pokalbiais nesižavi, o ieško ir parsisiunčia informacijos iš interneto. Yra ir tokių, kurie, nepaisydami laisvo priėjimo prie interneto, juo apskritai nesinaudoja, motyvuodami tai tuo, kad jame nėra nieko įdomaus.
Ką galvoja psichologai?
Tai, kodėl vieni žmonės konstruoja virtualias asmenybes, o kiti ne, psichologai aiškina socialiniu asmenybės rigidiškumu. Skiriami du socialinio rigidiškumo tipai. Pirmasis – tai vaidmens (arba "aš" koncepcijos) rigidiškumas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogus priima save kaip tam tikrų rolių vykdytoją ir atitinkamai elgiasi taip, kaip elgtųsi atlikdamas tą ar kitą rolę. Antrasis – tai dispozicinis rigidiškumas (griežtų ribų laikymasis, dėl kurių žmogus pasaulį mato tik baltą arba juodą). Nerigidiškam grupinių normų įsisavinimui būtina, kad žmogaus socialinis "mes" būtų suvokiamas pakankamai plačiai, o ne apsiribotų identifikacija su viena atskira žmonių grupe. Tai vyksta dalyvaujant įvairiose žmonių grupėse, iš kurių išeiti visuomet galima kada tik panorėjus.
Virtualių asmenybių konstravimas gali turėti amžiui būdingų ypatybių ir sietis su tuo, kaip žmogus vertina save apskritai. Paauglystei būdinga identifikacijos krizė, kurios metu paauglys savąjį "aš" lygina su išgalvotu. Šiuo atveju virtualios asmenybės gali atlikti savęs patikrinimo funkciją.
Akivaizdu, kad virtualių realybių konstravimui reikia ne tik suvokti save kaip potencialų įvairių rolių atlikėją, bet ir norėti tas roles vaidinti. Gali būti, kad noras konstruoti virtualias asmenybes yra susijęs su nepakankama įvairių "aš" aspektų realizacija gyvenime arba realus gyvenimas atrodo pernelyg normatyvus. Tai kelia norą nugalėti normatyvus ir konstruoti nenormalias virtualias asmenybes. Realioje visuomenėje yra nustatytos normos, kurios tam tikros lyties žmogui kelia atitinkamo elgesio reikalavimus. Virtualiame pasaulyje žmogus gali išvengti savo lyčiai keliamų elgesio reikalavimų, prisistatęs priešingos lyties ar belyčiu asmeniu. Jei visuomenė apriboja žmogaus savirealizacijos galimybes, atsiranda motyvacija dalyvauti virtualiame pasaulyje ir konstruoti pageidaujamą asmenybę. Interneto bendravimas tokiu atveju atlieka kompensacinį vaidmenį. Ir atvirkščiai – žmogui, visiškai realizuojančiam savo "aš" gyvenime, greičiausiai nekils noras kurti netikrovišką virtualią asmenybę.
neapsigauk, tema yra apie priklausomybe nuo PC, o ne nuo interneto. jei snekesi tik apie interneta, nebus atsakyta i tema
dabar kas sove i galva, tai kad zmogus gali but priklausomas dar ir nuo zaidimu
Tiesa vertinimo kriterijai:
Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas 4
Teksto struktūra 2
Kalbėjimo stilius 4
Kalbančiojo kontaktas su adresatu 2
Tartis, kirčiavimas 4
Gramatika, žodynas 4
Pamiršai pridėti dar vieną dalyką
C tampa pavojinga priklausomybe kai suradęs gudrią medžiagą apie priklausomybe(p.x.kad ji kompromituoja tave) tada darai copy&paste, kai tuo metu pamirštamas spausdinimas ranka ar bent jau laiškų rašymas !
O shtai ka pasakojau as:
Žmonės nuo neatmenamų laikų stebi, analizuoja ir bando įvertinti tiek save, tiek juos supančią aplinką. Jeigu ta aplinka arba mūsų pačių savybės netenkina mūsų poreikių, bandome tokią situaciją pakeisti, valdyti. Pavyzdžiui, kiekvienas mūsų nori gyventi tarp puikių draugų, būti sveikas, turtingas ir labai protingas. Didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame bandydami bent dalinai pasiekti šiuos tikslus, ieškodami būdų, kaip tai padaryti. Visiems šiems ieškojimams yra reikalinga informacija – jos ieškome, ją kaupiame, bandome apibendrinti ir panaudoti savo poreikiams. Informacija-tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Pastaruoju metu jos kiekiai smarkiai išaugo, tad nebeužtenka įprastų priemonių jai išsaugoti.Ankščiau žinios budavo saugojamos žmonių mintyse ir perduodamos iš kartos į kartą kitas informacijos kaupimo šaltinis knygos naudojamos ir dabar jau prarado dominuojantį vaidmenį duomenų kaupimo technologijose. Taip įvyko dėl dviejų priežasčių-knygos turi blogą ypatybę, senti ir informacija jose pateikta nesuklasifikuotai, sunku atsirinkti būtent tai, ko reikia, to nesutiksime dabar perspektyviausiame informacijos šaltinyje kompiuteryje. Tai yra universalus prietaisas, kaupiantis žinias, atliekantis skaičiavimus ir kitas funkcijas kurios dar toli gražu dar neatskleistos, bet kompiuteris nebūtų toks tobulas jei jis neturėtų priejimo prie pasaulinio kompiuterių voratinklio apraizgiusio visą pasauli kuris sujungia daugyb3 kompiuteri7 vien1 su kitu ir yra vadinamas – internetu. Jis įgalina vartotojus prisijungusius prie jo keistis informacija ir taip informacijos kiekia dar daugiau įšauga Tie laikai, kai informacijos šaltinius skyrė valstybių, regionų sienos, kai net informacijos turinys atskirose valstybėse buvo skirtingas, negrįžtamai praeina. Dabar informacijos vartotojams nekliudo nei valstybių sienos, nei geografinė padėtis. Šiame didžiuleme informacijos šaltinyje mes galime surasti visą rašytine, vaizdinę bei garsine informacija nuo anekdotų iki dokumentinių filmų tai neišsenkantis informacijos lobynas atsinaujinantis, pasipildantis kiekvieną sekundę Šis tinklas suteikia jo vartotojams anksčiau neįsivaizduotas galimybes. Viena iš jų - atsidurti aplinkoje, kuri sukuriama realaus pasaulio objektus, vaizdus, procesus projektuojant kompiuterių erdvėje. Tokia aplinka vadinama virtualiąja. Žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tuo kuo nori: susigalvoti sau naujas asmenybes, nupasakoti savo karjerą, lytį ar fizinę išvaizdą visai kitomis spalvomis. Jie gali drąsiai reikšti ir ginti savo nuomonę, laidyti sąmojus – visi šie dalykai neretai yra sunkiai išreiškiami tiesiogiai bendraujant. Virtualus pasaulis tampa realesnis nei tikrasis. Pastaraisiais metais, besinaudojančių internetu žmonių skaičiui gerokai išaugo pvz. Lietuvoje 26 procentai žmonių nors kartą per menesį naudojasi internetu o 40 procentų vien tik kompiuteriu ir šie skaičiai kasmet auga tai rodo informacinių technologijų progresą. todėl pasigirdo įspėjančių balsų apie naują psichinio sutrikimo rūšį: nesveiką polinkį į internetą. Psichikos gydytojai susilaukė piktnaudžiaujančių internetu klientų, besiskundžiančių santuokinėmis, finansinėmis, darbo bei sveikatos problemomis. , banko sąskaitos tirpsta dėl virtualių aferų, namų šeimininkės nesirūpina savo šeimomis, nes leidžia laiką su savo draugais iš pokalbių kanalų, vadybininkai praranda darbus dėl pernelyg intensyvaus elektroninio pašto naudojimo asmeniniais tikslais darbo metu, o studentų pažymiai smunka dėl valandų, praleistų prie kompiuterinių žaidimų. ligotas pripratimas prie interneto yra rimta psichologinė būsena, o tokių atvejų tik daugės, nes didėja žmonių, besinaudojančių internetu, skaičius. Pripratimas prie interneto nusakomas kaip elgsenos tipas, lyginamas su azartiniu lošimu, persivalgymu, bei nesveiku televizijos žiūrėjimu. "Internetomanas" taip galima pavadiniti šį žmogų nėra priklausomas nuo kokios nors materijos, bet nuo paties veikimo įrankio – kompiuterio, ir nuo pojūčių, kuriuos jis patiria. Žmogus tampa priklausomas, nes jo gyvenimas nėra pilnavertis. Priklausymas gali tapti vieninteliu arba svarbiausiu pramogos ir pasitenkinimo šaltiniu. Daugelis iš turinčiųjų kompiuterį gali būti paveiktas ligoto potraukio internetui, tačiau nedrąsūs, vieniši, nusivylę, linkę depresijon žmonės yra ypač pažeidžiami. Jie gali priklausyti nuo virtualios aplinkos, kad bandytų išspręsti savo asmenines problemas ir rastų reikiamų priemonių kontaktuoti, susipažinti ir seksualiai patenkinti savo poreikius. Kompiuteriniai žaidimai sukurti taip, kad būtų azartiški ir užkrečiantys: na dar vieną valandą, dar vieną lygį, dar vieną mačą. Kompiuterinių žaidimų sferoje žodis "priklausomybė" yra labai tinkamas, nes žaidėjai juokauja apie savo pamišimą tam tikroms žaidimų rūšims. Žaidėjo neatskiriama dalimi tampa tai, jog tarsi apsėstas jis dažnai žaidžia tol, kol pavargsta arba pribaigia savo virtualų priešininką. Kai tik pasirodo naujos žaidimų rūšys, miego trūkumas tarp užkietėjusių žaidėjų yra normali būsena; o klausimas "ką veiksi šį vakarą" netenka prasmės, nes atsakymas visada yra vienas ir tas pats: "žaisiu". Kai kurių žaidimų partijų maratonai tęsiasi visą savaitgalį, ir miegas čia užima paskutinę vietą. Kaip ir bet kuri kita priklausomybė, priklausomybė nuo virtualios erdvės tampa pavojinga tada, kai ji pradeda žmogui kliudyti gyventi realiame pasaulyje. Virtuali erdvė iš tiesų gali užburti, suteikdama kitokio, labai įdomaus ir patrauklaus gyvenimo iliuziją. Tai gyvenimas, kuriame galima įgyti galimybes, kurios gali būti sunkiai, o gal ir visai nepasiekiamos realybėje. Kibererdvė leidžia mums mėgautis puikiu žaidimu, tačiau svarbiausia, kad žaidžiamas gyvenimas netaptų svarbesniu už realų.
chaliava
na as ir sia tema atsakinejau, siaip visai nesunku nes pries tai ir sioki toki plana buwau pasirases taciau mokyotjos su sawo klausimais negyvai uzede 
na ziuresim kaip cia bus
Kalbejau sita poteme, 10 gavau
Sorry, kad bishki ne i tema, bet pasigirti kazkur reikia
hehe ash irgi 10 gavau, bet labiausiai patiko kai pradejau kalbeti apie seksualini pasitenkinima internetu, mokytojos akys buvo tokios - 